Praėjusią parą, kovo 10-ąją, barstymo ir valymo darbus valstybinės reikšmės keliuose vykdę mechanizmai nuvažiavo kiek daugiau nei 20 tūkst. kilometrų, informuoja AB „Kelių priežiūra“. Iš penktadienio nakties į šeštadienį iki pat 6 valandos ryto darbus tęsė virš 200 mechanizmų, darbai buvo nuolat kartojami.
Pasak bendrovės, kelių slidumui šalinti per parą buvo panaudota apie 1600 tonų druskos arba beveik 30 traukinio vagonų. Be to, papildomai panaudota beveik 400 tonų mišinių ir dar tiek pat kubinių metrų tirpalo.
Šalyje pagrindinių valstybinės reikšmės kelių dangos daugiausia šlapios, tačiau vietomis yra provėžotų, slidžių, padengtų pažliugusiu sniego sluoksniu ruožų. Utenos, Raseinių ir Tauragės rajonuose eismo sąlygas sunkina vietomis susidaręs plikledis.
Mažesnio eismo intensyvumo rajoniniai visoje šalyje provėžoti, slidūs, padengti prispausto, pažliugusio ar puraus sniego sluoksniu.
Daugelyje rajonų krituliai. Kelmės, Ignalinos ir rajonuose šlapdriba, Raseinių, Šakių rajonuose, šiaurinėje ir rytinėje Lietuvos pusėje vietomis lijundra, kitur vyrauja snygis ir lietus.
Keliuose šiuo metu dirba kelių priežiūros mechanizmai, tačiau vairuotojų prašoma būti atidžius ir neskubėti, nes keliai yra slidūs. Kviečiama rinktis saugų, o ne maksimaliai leistiną greitį ir nedaryti staigių manevrų.
Sulaukę daug klausimų ir nuogąstavimų dėl neeilinės meteorologinės situacijos, „Kelių priežiūros“ darbuotojai pateikia atsakymus į dažniausiai užduodamus gyventojų klausimus.
„Kelių priežiūros“ mechanizmų miestuose nesutinku. Kodėl?
„Kelių priežiūra“ atsako tik už valstybinės reikšmės kelių būklę užmiesčiuose, rajonų centruose bei mažesniuose miestuose bei miesteliuose, per kuriuos eina valstybinės reikšmės keliai. Už kitų gatvių priežiūrą minėtose gyvenamosiose vietovėse atsakingos pačios savivaldybės arba jų užsakytos įmonės.
Važiavau automagistrale, nesutikau nei vieno kelininkų automobilio. Kodėl?
„Kelių priežiūra“ atsakinga už daugiau nei 21 tūkst. kilometrų visoje Lietuvoje. Priežiūrą organizuoja net 21 kelių tarnybą – kiekviena po 1 tūkst. kilometrų. Mechanizmų darbų, važiavimo logika yra sudėliota ne pagal tai, kiek kartų vairuotojas sutiks vieną ar kitą kelininkų automobilį, o pagal iš anksto kruopščiai suplanuotą ir sudėliotą konkretų maršrutą, konkrečius darbus. Esant sudėtingos eismo sąlygoms, nuolat grįžtama į druskos sandėlius, taikomi žiediniai maršrutai. Tokiu būdu užtikrinamos bei įgyvendinamos visos kelių tinklo darbų apimtys.
Beje, per ypač sudėtingas sąlygas specialusis transportas juda tomis pačiomis gatvėmis kaip ir kiti automobiliai, tad pakarotinai pasiekti per didįjį snygį reikiamus taškus taip pat būna iššūkiu.
Kaip iš viso prižiūrimi valstybinės reikšmės keliai Lietuvoje žiemą?
Kaip ir didžiojoje daugumoje Europos Sąjungos šalių, taip ir Lietuvoje nuo visų prižiūrimų kelių vienu metu nuvalyti sniego ir juos pabarstyti slidumą mažinančiomis medžiagomis nėra galimybių. Todėl žiemos priežiūros darbai skirstomi į 5 skirtingus priežiūros lygius pagal eismo intensyvumą ir kelių svarbą. Kiekviename jų yra vykdomi atitinkami darbai, atitinkamomis darbo valandomis – vienur dirbama visą parą, septynias dienas per savaitę, kitur – nuo ryto iki vakaro. Daugiau apie tai „Kelių priežiūros“ specialioje gyventojų atmintinėje.
Kodėl kelininkai laukia, kai jau pradės snigti? Negi negalima sureaguoti ar kažkaip ruoštis tam iš anksto?
Per penkis metus AB „Kelių priežiūra“ padarė reikšmingą proveržį, tiek centralizuojant pačią IT infrastruktūrą, tiek diegiant šiuolaikines informacines technologijas.
Žiemos darbuose labai svarbu planavimas ir laiku priimti sprendimai. „Kelių priežiūra“ naudoja specialią meteorologinių duomenų analizės sistemą (specialios stotelės Lietuvos keliuose, matuojančios eilę parametrų). Pagrindinis tokios sistemos tikslas – reaguoti į kintančias oro sąlygas, sukaupti ir apdoroti meteorologinius duomenis ir pateikti rekomendacijas tolimesniems kelių priežiūros darbams. Pagal sistemos apdorotą informaciją, 8 valandas į priekį „Kelių priežiūra“ numato, kokia bus atskirų kelio ruožų būklė. Tai leidžia vykdyti prevencinę kelių priežiūrą, iš anksto kelią pabarstyti druska ir užkirsti ledo ar šerkšno susidarymui ant kelio.
Kelių priežiūros darbų planavimas žiemą yra sudarytas iš kelių dalių – potencialių pavojingų ruožų identifikavimo, užduočių planavimo ir vykdymo, duomenų apie atliktus darbus surinkimo. Kiekviena iš šių dalių yra svarbi ir neatsiejama nuo viso proceso, todėl „Kelių priežiūra“ naudoja įvairius technologinius sprendimus darbų palengvinimui.
Prieš priimant sprendimą, papildomai darbuotojai gali išvažiuoti į savo prižiūrimus kelius, naudojant mobilius kelio būklės matuoklius – prietaisus, montuojamus ant automobilių ir tiksliai matuojančius kelio būklę, temperatūrą, sukibimo koeficientą ir kitus parametrus. Visi šie duomenys naudingi ne tik automobilyje dirbančiam specialistui, bet ir perduodami į informacines sistemas, kur juos gali matyti kiti įmonės darbuotojai ir taip pat jais remtis priimant sprendimus.
Suplanavus užduotis, jos perduodamos barstytuvų ir kitų mechanizmų vairuotojams, naudojantis „Kelių priežiūros“ sukurta vidine Darbų apskaitos informacine sistema (DAIS) ir žiemos darbų mobilia aplikacija. DAIS sukurtos užduotys matomos aplikacijoje, kurioje vairuotojai jas peržiūri ir patvirtina, o išvažiavę barstyti ar valyti kelių – pažymi kokius tiksliai darbus atliko. Taip surinkti duomenys yra apdorojami ir grįžta atgal į DAIS, kurioje jie yra saugojami, apibendrinami ir vaizduojami.
Vienas iš IT sprendimų, yra atvertas ir visuomenei. Specialiame žemėlapyje vaizduojamos slidaus kelio rizikos kategorijos, kurios skirtos iš anksto perspėti kelių naudotojus apie pavojingus meteorologinius reiškinius bei padėti pasirinkti saugesnį kelionės laiką ar maršrutą. Tai galima stebėti čia.
Ar galėtų vairuotojai padėti kelininkams?
Taip, vairuotojai gali padėti – reikėtų laikytis greičio režimo, keliones planuotis iš anksto, nusimatyti joms daugiau laiko, per ypač sudėtingas meteorologines sąlygas ir nesant kelionių būtinumui – tokių pasistengti vengti.
„Kelių priežiūra“ primena, kad vairuotojai turėtų išlaikyti ypatingą atidumą važiuodami atokesniais keliais, vengti staigių manevrų, rinktis saugų, mažesnį nei leistiną, greitį. Žinoma, įsitikinti, kad automobilio padangos tinkamos žiemos sąlygoms.
Be to, nežiūrint į kelininkų naudojamas IT sistemas bei patrulines gyvas apžiūras, kitaip surenkamą informaciją, taikomus darbo sprendimus, vairuotojai taip pat gali perduoti informaciją apie eismo sąlygas: paskambinus į visą parą dirbantį Eismo informacijos centrą trumpuoju tel. numeriu 1871 arba numeriu 8 (5) 232 9677.
Visą informaciją apie kelių būklę ir eismo sąlygas valstybinės reikšmės keliuose galima sužinoti www.eismoinfo.lt.
Rimantas Zagrebajev
Komunikacijos skyriaus vadovas
AB „Kelių priežiūra”
