Šį penktadienį Šventojoje prasidės tai, ko čia laukta dešimtmečius. Rugsėjo 11 dieną, 11 valandą, paplūdimyje prie istorinio senojo molo bus padėtas kertinis akmuo, žymintis pagrindinių Šventosios jūrų uosto hidrotechninių statinių statybos pradžią.
Data pasirinkta simboliškai. Prieš 100 metų čia taip pat buvo padėtas kertinis Šventosios uosto akmuo ir pradėtos statybos. Dabar istorija tarsi apsuka ratą, tačiau šįkart statiniai turi išspręsti problemą, kuri Šventosios uostą persekiojo dešimtmečius.
Uostą statė ir anksčiau
Šventosios kaip uosto istorija siekia gerokai senesnius laikus, tačiau vienas svarbiausių jos etapų prasidėjo tarpukario Lietuvoje. Po Pirmojo pasaulinio karo jaunai valstybei buvo svarbu turėti savo kelią į Baltijos jūrą, todėl Šventajai teko ypatingas vaidmuo.
Planai buvo ambicingi. Norėta ne mažos žvejų prieplaukos, o rimto uosto su molais, krantinėmis ir išgilinta akvatorija. 1925 metais prasidėjo uosto statybos, o 1926-aisiais darbai buvo tęsiami.
Tačiau įgyvendinti sumanymus sekėsi sunkiai. Lietuvai pradėjus naudotis Klaipėdos uostu, Šventosios reikšmė pasikeitė, o statyboms trūko lėšų. Uosto gilinimas, molų stiprinimas ir krantinių statyba judėjo lėčiau, nei planuota.
Prie viso to prisidėjo problema, kuri vėliau tapo viena svarbiausių visoje Šventosios uosto istorijoje – smėlis.
Jūra vis sugrąžindavo smėlį
Baltijos bangos ir srovės pajūriu perneša didžiulius smėlio kiekius. Dalis jo kaupėsi ties Šventosios uosto įplauka – būtent ten, kur turėjo būti pakankamas gylis laivams.
Problema buvo žinoma jau tarpukariu. Uosto vartai buvo užnešami, reikėjo gilinti įplauką ir tvarkyti molus. Vėliau planus galutinai sujaukė Antrasis pasaulinis karas, o didžiosios Šventosios uosto statybos nutrūko.
Po karo Šventoji taip ir netapo tokiu uostu, apie kokį buvo svajota tarpukario Lietuvoje.
Tačiau pati idėja niekur nedingo.
2011-aisiais atrodė, kad pagaliau pavyko
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Šventosios uosto atgaivinimo planai sugrįžo. Buvo rengiami projektai, ieškoma finansavimo, o 2011 metais atrodė, kad įvyko ilgai lauktas lūžis.
Uostas buvo išvalytas ir išgilintas. 2011 metų birželį jis oficialiai atidarytas, į Šventąją vėl galėjo plaukti laivai.
Tačiau džiaugsmas truko labai trumpai.
Vos po kelių dienų įplaukos kanalą vėl užnešė smėliu ir uostą teko uždaryti. Šis atvejis labai aiškiai parodė problemą – vien išgilinti uosto neužtenka, jeigu jūra smėlį netrukus suneša atgal.
Būtent todėl dabartinės statybos yra tokios svarbios.
Šįkart pradedama nuo molų
Šventosios uosto direkcija molų statybą vadina pirmuoju ir esminiu rekonstrukcijos etapu. Jie turi suformuoti saugią uosto įplauką bei saugoti ją nuo Baltijos jūros bangavimo ir smėlio sąnašų.
Penktadienį prasidedančio projekto mastas didelis. Bus statomas 647,5 metro ilgio pietinis molas ir 402,5 metro ilgio šiaurinis molas. Kartu jie drieksis daugiau nei kilometrą.
Šiaurinis molas pirmiausia saugos krantą ir uosto įplauką. Pietinis atliks ne tik techninę funkciją – čia numatytos krantinės ir net 9 metrų pločio promenada.
Tai reiškia, kad būsimas molas bus skirtas ne tik laivybai. Juo galės naudotis ir žmonės.
Penktadienį kviečia ateiti prie jūros
Naujo statybų etapo pradžia bus pažymėta rugsėjo 11 dieną, 11 valandą, Šventosios paplūdimyje prie istorinio senojo molo.
Čia bus padėtas kertinis akmuo. Į renginį kviečiami šventojiškiai, palangiškiai, pajūrio gyventojai ir žmonės iš visos Lietuvos.
Organizatoriai kviečia ne tik stebėti ceremoniją, bet ir kartu įsiamžinti istorinėse nuotraukose. Dalyvavimas renginyje nemokamas.
Simbolikos čia netrūksta. Praėjus šimtmečiui nuo ankstesnių didžiųjų Šventosios uosto statybų, toje pačioje pajūrio vietoje prasideda naujas etapas.
Tačiau šįkart už kertinio akmens slypi dešimčių milijonų eurų vertės darbai.
Statyboms – daugiau nei 38 mln. eurų
2026 metų birželį buvo pasirašyta pagrindinio Šventosios jūrų uosto rekonstrukcijos etapo rangos sutartis. Tarptautinį konkursą laimėjo bendrovė „Tilsta“.
Rangos sutarties vertė – 38,23 mln. eurų su PVM.
Projektą numatyta finansuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Lietuvos valstybės biudžeto ir Palangos miesto savivaldybės biudžeto lėšomis.
Darbai neapsiribos vien dviem molais. Bus įrengiamos krantinės, gilinama uosto akvatorija ir įplaukos kanalas bei kuriama kita normaliam uosto darbui reikalinga infrastruktūra.
Pagal projektą pirmuoju etapu farvaterį numatoma gilinti iki 4,5 metro. Ateityje, atsiradus poreikiui, jį būtų galima gilinti iki 6,5 metro.
Kada turėtų būti baigtos statybos?
Pagal pasirašytą rangos sutartį numatytiems darbams atlikti skiriami 24 mėnesiai nuo sutarties įsigaliojimo dienos. Tai reiškia, kad pagrindiniam statybų etapui numatyti dveji metai.
Vis dėlto sutartyje palikta galimybė terminą pratęsti, jeigu atsirastų nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių. Tokiu atveju darbų terminas šalių susitarimu galėtų būti pratęstas du kartus po šešis mėnesius.
Todėl tikslios dienos, kada visas projektas bus galutinai baigtas, šiandien žadėti nereikėtų. Tačiau artimiausius dvejus metus Šventosios uosto teritorijoje laukia didžiuliai pokyčiai.
Ką žmonės čia pamatys po statybų?
Jeigu projektas bus įgyvendintas pagal planą, Šventosios vaizdas šioje vietoje pasikeis neatpažįstamai.
Į Baltijos jūrą drieksis du nauji molai. Pietinis bus 647,5 metro ilgio, jame bus įrengtos krantinės ir 9 metrų pločio promenada. Kitoje įplaukos pusėje bus 402,5 metro šiaurinis molas, saugantis uostą ir krantą.
Uosto viduje atsiras naujos krantinės, bus išgilinta akvatorija ir įplaukos kanalas. Uostas bus pritaikytas žvejybai, buriavimui, sportinei ir pramoginei laivybai, valstybės tarnybų laivams bei turizmui.
Svarbus pokytis laukia ir paprastų Šventosios lankytojų. Pietinio molo promenada turėtų tapti nauja vieta pasivaikščiojimams prie Baltijos jūros.
Kitaip tariant, statomas ne vien uostas laivams. Kuriama nauja Šventosios pajūrio erdvė žmonėms.
Ir būtent čia slypi didžiausia penktadienio ceremonijos reikšmė.
Prieš šimtmetį Šventojoje taip pat buvo didelių planų. Vėliau juos stabdė pinigų trūkumas, karas ir pati Baltijos jūra. Dar 2011 metais atrodė, kad uostas jau sugrįžo, tačiau vos po kelių dienų įplauką vėl užnešė smėliu.
Dabar statoma tai, kas turėtų neleisti šiai istorijai dar kartą pasikartoti.
Ar po beveik šimtmetį trukusių bandymų Šventoji pagaliau turės uostą, kurio nebeįveiks smėlis?
Atsakymas paaiškės ne šį penktadienį. Tačiau būtent rugsėjo 11 dieną, 11 valandą, prie senojo Šventosios molo bus pradėtas rašyti naujas šios istorijos puslapis.
Ką svarbu žinoti
Kada vyks renginys?
2026 m. rugsėjo 11 d., penktadienį, 11 val.
Kur vyks?
Šventosios paplūdimyje prie istorinio senojo molo.
Ar renginys mokamas?
Ne. Dalyvavimas nemokamas.
Kas bus statoma?
647,5 metro pietinis ir 402,5 metro šiaurinis molai, krantinės, promenada bei kita uosto infrastruktūra. Taip pat bus gilinama akvatorija ir įplaukos kanalas.
Kiek kainuos darbai?
Pasirašytos rangos sutarties vertė – 38,23 mln. eurų su PVM.
Iš kur pinigai?
Numatytas Europos Sąjungos struktūrinių fondų, valstybės biudžeto ir Palangos miesto savivaldybės finansavimas.
Kiek truks darbai?
Rangos sutartyje darbams numatytas 24 mėnesių terminas nuo sutarties įsigaliojimo. Esant numatytoms aplinkybėms jis gali būti pratęstas.
Kodėl anksčiau uostui nepavyko normaliai veikti?
Viena pagrindinių ilgalaikių problemų buvo jūros nešamas smėlis, užnešdavęs uosto įplauką. Ypač ryškiai tai pasimatė 2011 metais, kai atidarytą uostą po kelių dienų teko uždaryti.
