Palangos kapinės saugo kur kas daugiau nei šeimų prisiminimus. Čia amžinojo poilsio atgulė Lietuvos estrados legenda, garsus kompozitorius, vienas svarbiausių šalies finansų sistemos kūrėjų, aviakonstruktorius, Nepriklausomybės Akto signataras ir grafų Tiškevičių giminės atstovai. Artėjant Visų Šventųjų dienai ir Vėlinėms, kviečiame prisiminti žmones, kurių gyvenimai paliko ryškų pėdsaką Lietuvos ir Palangos istorijoje.
Stasys Povilaitis – balsas, kurį prisimena kelios kartos
Viena žinomiausių Palangos kapinėse palaidotų asmenybių – legendinis Lietuvos estrados dainininkas Stasys Povilaitis (1947–2015).
Jo dainos skambėjo ne vieną dešimtmetį, o Palanga tapo neatsiejama atlikėjo gyvenimo ir kūrybos dalimi. Daugybei poilsiautojų vasaros kurorte iki šiol asocijuojasi su jo koncertais ir gerai pažįstamomis melodijomis.
2015 metais miręs atlikėjas palaidotas Palangos miesto kapinėse. Šalia jo ilsisi ir 2024 metais mirusi žmona Birutė.
Vėlinių dienomis šis kapas – proga prisiminti žmogų, kurio balsas tapo kelių Lietuvos kartų muzikinės atminties dalimi.
Balys Dvarionas – kompozitorius, kurio muzika skambėjo Palangoje
Kompozitorius, pianistas ir dirigentas Balys Dvarionas (1904–1972) taip pat palaidotas Palangoje.
Su kurortu jį siejo ypatingas ryšys. Dvarionų šeima turėjo vilą Birutės alėjoje, kur kompozitorius vasarodavo ir kūrė muziką.
Jo ir žmonos Aldonos Dvarionienės pastangomis 1958 metais Palangoje buvo atidaryta vaikų muzikos mokykla.
Šiandien Balio Dvariono kapas primena laikus, kai Palanga buvo ne tik poilsio, bet ir svarbi Lietuvos muzikinės kultūros vieta.
Vladas Jurgutis – žmogus, vadinamas lito tėvu
Ar žinojote, kad Palangoje palaidotas vienas svarbiausių nepriklausomos Lietuvos finansų sistemos kūrėjų?
Vladas Jurgutis (1885–1966) – ekonomistas, profesorius, valstybės veikėjas ir pirmasis Lietuvos banko valdytojas.
Dėl savo vaidmens kuriant Lietuvos pinigų sistemą jis dažnai vadinamas lito tėvu.
Jo gyvenimas susijęs su sudėtingais Lietuvos istorijos laikotarpiais – valstybės kūrimu, okupacijomis ir politiniais išbandymais.
Vladas Jurgutis ilsisi Palangos miesto kapinėse. Jo kapas primena, kad šalies istoriją kūrę žmonės ilsisi ne tik Vilniaus ar Kauno kapinėse.
Bronius Oškinis – žmogus, padėjęs Lietuvai pakilti į dangų
Aviakonstruktorius Bronius Oškinis (1913–1985) – viena ryškiausių Lietuvos sklandymo istorijos asmenybių.
Jis kūrė sklandytuvus, prisidėjo prie aviacijos technikos vystymo ir jaunųjų sklandytojų rengimo.
Jo vardas glaudžiai susijęs su Lietuvos aviacijos entuziastų istorija.
Broniaus Oškinio kapas Palangoje yra įtrauktas į kultūros paveldo objektų sąrašą.
Tai vieta, kur galima prisiminti žmogų, kurio darbai padėjo ne vienai kartai pažinti skrydžio džiaugsmą.
Grafas Alfredas Tiškevičius – kurorto kūrėjų palikuonis
Palangos istorija neatsiejama nuo grafų Tiškevičių giminės.
Būtent šios šeimos pastangomis XIX amžiuje Palanga pradėjo keistis ir tapo vis labiau žinomu pajūrio kurortu.
Palangos miesto kapinėse palaidotas grafas Alfredas Tiškevičius (1913–2008), Palangos miesto garbės pilietis ir kurorto kūrėjų palikuonis.
Jo gyvenimo istorija jungia skirtingus Lietuvos laikotarpius – tarpukario valstybę, emigraciją ir atkurtą nepriklausomybę.
Aplankyti Tiškevičių šeimos kapą – tai prisiminti žmones, be kurių šiandieninė Palanga galbūt atrodytų visai kitaip.
Algimantas Vincas Ulba – Nepriklausomybės Akto signataras ir Palangos meras
Palangos kapinėse ilsisi ir Algimantas Vincas Ulba (1939–2012).
Jis buvo vienas iš 1990 metų kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų, taip pat ėjo Palangos miesto mero pareigas.
Jo veikla susijusi su Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimu ir Palangos savivaldos istorija.
Tai viena iš vietų, kur Vėlinių laikotarpiu galima prisiminti ne tik artimuosius, bet ir žmones, prisidėjusius prie Lietuvos laisvės.
Antanas Vireliūnas – kalbininkas, kurio kapas saugomas kaip paveldas
Ne mažiau įdomi ir kalbininko, pedagogo Antano Vireliūno (1887–1925) istorija.
Jo veikla buvo susijusi su lietuvių kalbos puoselėjimu ir švietimu.
Antano Vireliūno kapas yra vienas iš Palangos senųjų civilinių kapinių kultūros paveldo objektų.
Nors jo pavardė šiandien galbūt rečiau minima nei garsiausių menininkų ar politikų, jo darbai yra Lietuvos kultūros istorijos dalis.
Palangos kapinėse – ir daugiau įdomių istorijų
Tai tik nedidelė dalis žinomų žmonių, palaidotų Palangoje.
Čia taip pat galima atrasti valstybės veikėjo Jono Prano Aleksos, architekto Albino Čepio, skulptorės Žymantės Jonuškaitės, Lietuvos kariuomenės generolo Valerijono Ramanausko ir kitų asmenybių kapus.
Senųjų kapinių teritorijoje yra penki kultūros paveldo objektai, tarp jų – medinė koplyčia, Balio Dvariono, Broniaus Oškinio ir Antano Vireliūno kapai bei Paulauskų kapo antkapinė koplytėlė.
Kiekviena iš šių vietų pasakoja savitą Palangos istorijos dalį.
Kaip surasti kapavietes internetu?
Artėjant Vėlinėms, Palangos miesto savivaldybė primena, kad miesto kapinės yra suskaitmenintos.
Internetinėje sistemoje www.cemety.lt galima ieškoti palaidotų žmonių pagal vardą, pavardę ar jų fragmentus.
Suradus ieškomą asmenį, pateikiama kapavietės vieta žemėlapyje, nuotrauka ir galimybė pasinaudoti navigacija.
Suskaitmenintos ne tik Palangos miesto civilinės, bet ir Šventosios bei Anaičių etnografinės kapinės.
Tai patogu ne tik ieškant artimųjų kapų, bet ir norint daugiau sužinoti apie miesto istoriją.
Kapaviečių paieška: https://www.cemety.lt/
Vėlinių laikotarpiu prie Palangos kapinių – laikini eismo pakeitimai
Planuojantiems Vėlinių savaitgalį aplankyti Palangos miesto kapines svarbu žinoti, kad nuo 2026 m. spalio 30 d. 17 val. iki lapkričio 2 d. 20 val. prie kapinių laikinai įvedamas vienos krypties eismas nuo Klaipėdos plento Vytauto gatvės link.
Automobilius bus galima statyti įvažiavus nuo Klaipėdos plento, dešiniajame kelkraštyje iki Vytauto gatvės, taip pat Klaipėdos plento kelkraštyje, laikantis kelio ženklų.
Savivaldybė ragina vairuotojus atidžiai stebėti laikinus kelio ženklus ir jais vadovautis. Prieš kelionę pravartu susipažinti su eismo organizavimo schema ir oficialiu savivaldybės pranešimu.
Eismo schema: Palangos miesto savivaldybė.
Vėlinės – laikas prisiminti ir pažinti
Palanga daugeliui asocijuojasi su jūra, tiltu, Basanavičiaus gatve ir vasaros koncertais. Tačiau miesto istorija gyva ir ramesnėse vietose.
Kapinėse galima atrasti žmonių, kurių vardai įrašyti į Lietuvos muzikos, mokslo, aviacijos, ekonomikos ir valstybingumo istoriją.
Artėjant Vėlinėms verta prisiminti, kad už kiekvieno paminkle iškalto vardo slypi žmogaus gyvenimas, darbai ir istorija.
O kokių žinomų palangiškių kapus esate aplankę? Gal žinote kitų įdomių asmenybių, apie kurias verta papasakoti? Pasidalykite prisiminimais.
