Kaip paruošti uogas ir daržoves žiemai, kad jos išliktų skanios ir naudingos? Vasaros derlių galima virti, šaldyti arba džiovinti. Tačiau svarbu pasirinkti tinkamą būdą ir neprigaminti daugiau, nei šeima gali suvalgyti.
Posakis „roges ruošk vasarą“ čia tinka puikiai. Šiltuoju metų laiku paruoštos atsargos leidžia vaisių, uogų ir daržovių skoniu mėgautis net žiemą.
Keičiasi ir žmonių įpročiai. Uogienėms naudojama mažiau cukraus, perkami mažesni stiklainiai, o dalis derliaus nebeverdama – jis tiesiog užšaldomas.
Daugiau sezoninių idėjų galima rasti skiltyje apie maisto ruošimą.
1. Uogienėms naudokite mažiau cukraus
Braškės, mėlynės, vyšnios, serbentai ir avietės dažniausiai valgomos šviežios. Tačiau iš jų galima išvirti ir uogienių, kurios žiemą pagardins blynus, košes ar pyragus.
Anksčiau į uogienes buvo įprasta berti daug cukraus. Jis suteikia saldumo, padeda išryškinti spalvą ir ilgiau išlaikyti produktą.
Vis dėlto per didelis cukraus kiekis gali užgožti natūralų uogų skonį.
Maisto ekspertė Vilma Juodkazienė įspėja, kad cukraus padauginus uogienė gali būti net sugadinta.
„Virimo metu cukrus gali karamelizuotis, o uogos liks tarsi cukraus apvalkale. Pastaruoju metu uogienės verdamos naudojant mažiau cukraus – jo paliekama tiek, kad išvirtos uogos nesugestų“, – sako V. Juodkazienė.
Kuo galima pakeisti cukrų?
Norint išvengti pridėtinio cukraus, galima išmėginti medų arba sultis be papildomų saldiklių.
Tačiau kiekvienas pasirinktas receptas yra skirtingas. Todėl būtina laikytis gaminimo, laikymo ir sterilizavimo taisyklių.
Daugiau idėjų rasite tarp sveikų receptų ir uogienių gaminimo patarimų.
2. Nekaupkite atsargų penkeriems metams
Beveik kiekvienas yra matęs rūsį, pilną senų konservuotų produktų. Dalis jų lentynose lieka metų metus.
Naujas požiūris paprastas: ruošti tiek, kiek šeima iš tiesų suvalgys.
V. Juodkazienės teigimu, jaunesnės kartos šeimininkės dažniau renkasi mažesnius kiekius. Jos išbando daugiau skirtingų receptų, tačiau nekaupia dešimčių vienodų stiklainių.
Šią tendenciją rodo ir pakitę pirkėjų pasirinkimai.
„Gyventojai dažniau perka mažesnės talpos – nuo 0,25 iki 1,5 litro – stiklainius. Dideli 3 litrų stiklainiai pamažu praranda populiarumą“, – pastebi komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė.
Kodėl mažesni stiklainiai patogesni?
Mažą stiklainį lengviau suvartoti per trumpą laiką. Taip mažėja rizika, kad atidarytas produktas suges ir bus išmestas.
Mažesnės porcijos taip pat leidžia paruošti daugiau skirtingų skonių. Pavyzdžiui, dalį braškių galima virti su mėtomis, o kitą dalį – su rabarbarais.
Naujų idėjų galima ieškoti receptų skiltyje.
3. Uogas ir daržoves galima užšaldyti
Šaldymas yra viena paprasčiausių konservavimo alternatyvų. Jis taupo laiką ir leidžia išsaugoti natūralų produktų skonį.
Šaldyti galima mėlynes, vyšnias, braškes, avietes, šilauoges ir serbentus. Šaldiklyje taip pat galima laikyti smulkintas daržoves, žalumynus ir jų mišinius.
Žiemą tokios atsargos tinka sriuboms, troškiniams, košėms, desertams ar glotnučiams.
„Norint skanaus ir sveiko pasirinkimo žiemą, vienas natūraliausių būdų yra šaldymas“, – teigia V. Juodkazienė.
Kaip tinkamai užšaldyti derlių?
Uogas, daržoves ir žoleles pirmiausia reikia kruopščiai nuplauti.
Po to jas svarbu gerai nusausinti. Ant produktų likęs vanduo sušąla į ledo kristalus ir gali pabloginti jų tekstūrą.
Šaldymui geriausiai tinka sandarūs indeliai arba specialūs maišeliai. Ant pakuotės verta užrašyti produkto pavadinimą ir užšaldymo datą.
Praktinių patarimų rasite temoje apie daržovių šaldymą.
4. Vaisius ir daržoves galima džiovinti
Ne visi produktai gerai išlaiko savo tekstūrą po šaldymo. Vandeningi pomidorai, agurkai ar kai kurie vaisiai atšildyti gali tapti labai minkšti.
Tokiais atvejais verta išmėginti džiovinimą.
Džiovinti galima ne tik obuolius ir grybus. Šis būdas tinka morkoms, paprikoms, moliūgams, slyvoms, kriaušėms, įvairioms uogoms ir prieskoninėms žolelėms.
Džiovinant produkte sumažėja vandens. Todėl mikroorganizmams tampa sunkiau daugintis, o tinkamai laikomas maistas ilgiau negenda.
Kas yra liofilizavimas?
Liofilizavimas – tai džiovinimas šaltyje ir vakuume. Jo metu iš produkto pašalinama drėgmė, tačiau išsaugoma jo forma, spalva ir didelė dalis savybių.
Po šio proceso uogos ir vaisiai tampa lengvi, purūs bei traškūs. Juos galima valgyti vienus arba naudoti košėms, desertams ir kepiniams gardinti.
V. Juodkazienės teigimu, šis būdas vis labiau populiarėja Lietuvoje. Tačiau namuose liofilizuoti produktus sudėtinga, nes tam reikia specialios įrangos.
Jau paruoštų liofilizuotų uogų ir vaisių galima rasti parduotuvėse.
Daugiau informacijos pateikiama temose apie maisto laikymą ir vasaros gėrybių ruošimą.
Kuris būdas geriausias?
Vieno visiems tinkamo būdo nėra.
Uogienės tinka tiems, kurie mėgsta saldžius pagardus. Šaldymas patogus norint sutaupyti laiko. Džiovinimas leidžia paruošti lengvus ir ilgiau laikomus užkandžius.
Geriausias sprendimas – derinti kelis būdus. Dalį uogų galima užšaldyti, iš dalies išvirti nedidelį kiekį uogienės, o vaisius ar daržoves išdžiovinti.
Ką svarbu žinoti prieš ruošiant atsargas?
Ar galima uogienę virti visai be cukraus?
Galima, tačiau tokia uogienė dažniausiai laikoma trumpiau. Būtina pasirinkti patikimą receptą ir laikytis saugaus gaminimo bei laikymo taisyklių.
Ar prieš šaldymą uogas būtina nuplauti?
Taip. Jas reikia nuplauti ir labai gerai nusausinti. Drėgnos uogos šaldiklyje sulimpa ir pasidengia ledu.
Kokius indus rinktis?
Geriausia naudoti švarius, sandarius ir maistui skirtus indus. Stiklainiai turi būti be įtrūkimų, o jų dangteliai – nepažeisti.
Kiek atsargų verta pasiruošti?
Tiek, kiek šeima realiai suvartos iki kito sezono. Mažesni kiekiai padeda išvengti maisto švaistymo.
Ar visus produktus galima šaldyti?
Ne. Labai vandeningi produktai po atšildymo dažnai praranda tekstūrą. Juos geriau virti, džiovinti arba naudoti patiekalams, kuriuose minkštumas netrukdo.
Berta Čaikauskaitė
Komunikacijos vadovė
Šaltinis: Seimininkes.info – „Medos receptai“
