Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius teigia, kad ilgainiui antrasis 700 megavatų (MW) vėjo parkas Baltijos jūroje atsipirktų. Visgi, anot jo, per pirmuosius 15 metų per viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kainos dedamąją vartotojai sumokėtų daugiau.
„Net mūsų pačiu konservatyviausiu vertinimu, ilguoju laikotarpiu iš šio projekto vartotojai gautų daugiau naudos“, – šią savaitę Seimo Audito komiteto posėdyje, pateikdamas jūros parko ekonominio pagrįstumo vertinimą, sakė R. Pocius.
„Matyt, turime vertinti projektą ilguoju laikotarpiu. Ir ilguoju laikotarpiu tas projektas yra tikrai atsiperkantis“, – tvirtino jis.
Kaip pristatė VERT pirmininkas, konservatyviausias vėjo parko veiklos scenarijus būtų, jei valstybė su vystytoju sudarytų maksimalią – 125 eurų už megavatvalandę (MWh) elektros pardavimo sutartį, o jėgainės kasmet pagamintų 2,88 teravatvalandės (TWh) elektros per metus. Šiame scenarijuje taip pat numatoma, kad elektrinė būtų eksploatuojama 30 metų.
Valstybė 15 metų skatins vėjo parko vystytoją
R. Pocius aiškino, kad, kol valstybė 15 metų skatins vėjo parko vystytoją, vartotojai galimai sumokės daugiau, nei gaus naudos.
„Reikia pripažinti, kad esant 18 TWh, tai mes turime pirmus 15 metų VIAP kainą – 1,09 eurų už kilovatvalandę. Naudos, kurias vartotojas gautų, tai 59 centai už kilovatvalandę. (…) Tai taip, pirmus 15 metų vartotojai mokėtų daugiau iš VIAP nei gautų naudos. Bet po 15 metų, kai mokėjimas dingtų, vartotojai visada gautų naudą“, – kalbėjo jis.
Pagal VERT pristatytą scenarijų, valstybei įsipareigojus pirkti elektrą už 125 eurų už MWh ir kompensuojant vystytojo nuostolius, prognozuojamai didmeninei elektros kainai nukritus iki 65 eurų už MWh, iš VIAP biudžeto kasmet reikėtų sumokėti apie 195,7 mln. eurų.
Tuo metu, kainai nukritus iki 75 eurų už MWh – 161,7 mln. eurų, o siekiant 85 eurų – 127,6 mln. eurų.
Šiuo metu antrojo jūros vėjo parko konkursas, paskelbtas pernai lapkritį, sustabdytas Vyriausybės sprendimu. Atnaujintas jo sąlygas artimiausiu metu ketinama teikti Seimui.
Lietuva planuoja iki 2030 m. Lietuvoje įrengti du bendros 1,4 MW (megavatų) galios jūrinio vėjo parkus, o iki 2050 m. vėjo parkų galia turi didėti iki 4,5 GW (gigavatų).
