Prokuratūra pateikė apeliacinį skundą Palangos verslininko ir žemės matininko byloje

17

Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras Klaipėdos apygardos teismui pateikė apeliacinį skundą byloje dėl Palangoje veikiančios keleivių pervežimo paslaugas teikiančios bendrovės vadovo S. Š. bei matininko E. M. Vyrai buvo kaltinami tuo, kad veikdami bendrai suklastojo kadastrinių matavimų dokumentus ir juos pateikė Registrų centrui, o šis gautų dokumentų pagrindu nekilnojamojo turto registre įregistravo statinį, kurio įmonės nuomojamame žemės sklype iš viso nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo, baigto 2018 metų rudenį, metu surinkti duomenys rodė, kad bendrovės direktorius S. Č. suplanavo nusikalstamą veiką bei sukurstė valstybės tarnautojui prilygintą asmenį E. M., kuris atliko matininko funkcijas, piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir klastoti dokumentus. Bylos duomenimis, matininkas, vykdydamas privačios bendrovės direktoriaus S. Č. prašymą, parengė tikrovės neatitinkančius dokumentus – Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, kurioje nurodė neegzistuojantį statinį (garažą). Kaip buvo įtariama, E. M. žinojo, kad tikrovėje tokio statinio nėra ir kadastrinių matavimų tokiam statiniui atlikti negalima. Bylos duomenimis, S. Č., kaip padėjėjas ir vykdytojas, suklastotus dokumentus panaudojo neegzistuojantį statinį įregistruodamas VĮ Registrų centre.


Palangos.info – nuo šiol dar daugiau informacijos apie Palangą!


Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leido pagrįstai įtarti, kad tokiais veiksmais bendrininkai siekė sudaryti teisines prielaidas privačiai bendrovei pateisinti didesnio ploto valstybinės žemės sklypo nuomos pagrįstumą, kadangi tuo metu bendrovė veiklai naudojo tik dalį jai išnuomoto, kiek didesnio nei 3 hektarų valstybinės žemės sklypo.

Vyrams buvo pareikšti kaltinimai dėl piktnaudžiavimo, veikiant bendrininkų grupėje, dokumentų klastojimo ir disponavimo suklastotais dokumentais.

Bylą išnagrinėjęs Plungės apylinkės teismas, 2019 m. gruodžio 19 d. priimtu nuosprendžiu asmenis pripažino kaltais dėl dokumentų klastojimo ir disponavimo suklastotais dokumentais, tačiau išteisino dėl piktnaudžiavimo. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, bendrininkų padaryti veiksmai nesukėlė šiam nusikaltimui būtinos, baudžiamojo įstatymo numatytos didelės žalos. Nuosprendžiu kaltinamiesiems buvo paskirtos piniginės bausmės: S. Č. – 9415 eurų, E. M. – 7532 eurų.

Su tokiu teismo vertinimu nesutikęs prokuroras apeliaciniu skundu prašo priimtą nuosprendį pakeisti, pripažįstant vyrus kaltais ne tik klastojus dokumentus bei jais disponavus, bet ir piktnaudžiavus turėtais įgaliojimais. Prokuroras, laikydamasis pozicijos, kad tyčinis nusikaltimas apie žinomai neteisingų duomenų dėl nekilnojamojo daikto sukūrimo ir įregistravimo nekilnojamojo turto registre, siekiant savanaudiškų tikslų, teismo turėtų būti įvertintas kaip sukėlęs didelę žalą.

Ignė Rotautaitė-Pukenė
Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė
Klaipėda