Palangos miesto savivaldybė socialiniuose tinkluose paskelbė apie planuojamą projektą, kuriuo numatoma papildyti paplūdimių sąnašas smėliu Palangos rekreacinės zonos ruože ir šiaurinėje Šventosios rekreacinėje zonoje. Kaip skelbia Palangos miesto savivaldybė, projektą įgyvendins savivaldybės administracija.
Pagrindinis projekto tikslas – pristabdyti Baltijos jūros kranto erozijos procesus bei išsaugoti ir atkurti pajūrio rekreacinį potencialą. Projekto metu planuojama parengti poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, atlikti reikalingus tyrimus, parengti techninį projektą, atlikti jo ekspertizę ir vykdyti pakrantės stebėsenos programą. Remiantis parengtais dokumentais Palangos ir šiaurinės Šventosios rekreacinių zonų paplūdimiai būtų papildyti atvežtiniu smėliu.
Skelbiama, kad Palangos centriniuose paplūdimiuose planuojama papildyti apie 300 tūkst. kubinių metrų smėlio, o Šventojoje – dar apie 40 tūkst. kubinių metrų. Projektas turėtų prisidėti prie pakrantės apsaugos nuo klimato kaitos ir audrų sukeliamų padarinių.
Paskutinį kartą Palangos paplūdimiai smėliu buvo papildyti 2020 metais. Tuomet į centrinius paplūdimius buvo supilta šimtai tūkstančių kubinių metrų smėlio, siekiant atkurti dėl jūros erozijos susiaurėjusius paplūdimius. Smėlis buvo išgaunamas Baltijos jūroje, Preilos–Juodkrantės poligone, vamzdynu pumpuojamas į krantą ir paskleidžiamas specialia technika. Kai kuriose vietose paplūdimių plotis tuomet padidėjo iki maždaug 60–70 metrų.
Numatyta, kad naujasis projektas bus įgyvendinamas nuo 2025 metų rugsėjo iki 2029 metų kovo. Jo vertė siekia apie 4,92 mln. eurų, o projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.
Kaip keitėsi Palangos paplūdimiai per pastaruosius dešimtmečius
Palangos paplūdimiai dėl Baltijos jūros erozijos yra periodiškai stiprinami jau kelis dešimtmečius. Didžiausi krantotvarkos darbai vyko skirtingais laikotarpiais:
-
2020 m. – paskutinis didelis smėlio papildymo projektas Palangos paplūdimiuose.
-
2011 m. – į paplūdimius supilta apie 300 tūkst. kubinių metrų smėlio.
-
2005 m. – vykdyti krantotvarkos darbai ir kopagūbrio stiprinimas.
-
1999–2001 m. – pirmieji didesni modernūs pakrantės tvarkymo darbai po nepriklausomybės.
-
1976–1982 m. – formuotas dabartinis pajūrio apsauginis kopagūbris.
Specialistai pažymi, kad dėl nuolatinių jūros bangavimo ir audrų procesų paplūdimių papildymas smėliu yra viena iš priemonių, padedančių išsaugoti pajūrio krantą ir rekreacinę infrastruktūrą.
Kodėl nyksta Palangos paplūdimiai?
Specialistų teigimu, pagrindinė priežastis, dėl kurios siaurėja Palangos paplūdimiai, yra Baltijos jūros kranto erozija. Stiprios audros, bangavimas ir jūros srovės nuolat išplauna smėlį iš pakrantės ir nuneša jį į gilesnes jūros vietas.
Didžiausi pokyčiai paprastai fiksuojami po stiprių rudens ir žiemos audrų, kai bangos ardo tiek paplūdimius, tiek kopagūbrius. Dėl šios priežasties kai kuriose vietose paplūdimiai per kelerius metus gali pastebimai susiaurėti.
Siekiant pristabdyti šiuos procesus, pajūryje periodiškai vykdomi krantotvarkos darbai – paplūdimiai papildomi smėliu, stiprinami kopagūbriai ir stebima kranto būklė. Tokios priemonės leidžia išsaugoti paplūdimių plotį ir rekreacinę pajūrio infrastruktūrą.
Palangos paplūdimiai laikomi viena svarbiausių kurorto rekreacinių erdvių, todėl jų apsauga ir atkūrimas yra nuolatinis savivaldybės bei aplinkosaugos specialistų dėmesio objektas.
