Augaliniai gėrimai kasmet patraukia vis gausesnio būrio žmonių dėmesį. Pasak Vaidos Budrienės, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės, pirkėjai juos renkasi dėl įvairių priežasčių: nuo laktozės netoleravimo iki noro išbandyti įdomesnius skonius ar ieškant tvaresnės alternatyvos įprastam karvių pienui.
„Metai po metų stebime, kad augalinės kilmės produktų paklausa nuosekliai auga. Tą lemia susidomėjimas tvarumu ir vis besiplečiantis asortimentas: nuo riešutų iki avižų ar ryžių gėrimų,“ – sako V. Budrienė. Tačiau ekspertė pastebi, kad pirkėjai dažnai derina abi rūšis, taip paįvairindami savo mitybą.
Augalinis pienas ar karvės pienas: poveikis gamtai
Ekspertai sutinka: augalinis pienas laimi prieš karvės pieną pagal gamybos poveikį aplinkai. Tačiau ne visi augaliniai gėrimai yra vienodai ekologiški. Renkantis tvariausią variantą, verta atsižvelgti į vandens sąnaudas, CO2 emisiją ir žemės plotų panaudojimą.
Karvės pienas: tradicija ir kaina
Nors tai natūraliausias produktas, tradicinė pieno gamyba yra apie tris kartus intensyvesnė anglies dioksido išmetimo požiūriu nei augalinės alternatyvos.
-
Privalumai: Žema kaina, gausu baltymų ir kalcio.
-
Trūkumai: Didelės vandens ir žemės sąnaudos, aukštas CO2 pėdsakas.
- Reklama -
Migdolų gėrimas: vandens trūkumo problema
Migdolų pieno gamyba išskiria bene mažiausiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų (CO2), nes medžiai kaupia anglį savo šaknyse.
-
Didžiausias minusas: Milžiniškas vandens poreikis. Vienam Kalifornijos migdolui užauginti reikia iki 12 litrų vandens, o tai sukelia rimtų problemų sausrų kankinamuose regionuose. Taip pat kyla grėsmė bičių populiacijoms dėl naudojamų pesticidų.
Kokosų gėrimas: transportavimo iššūkiai
Gaminant kokosų pieną, vandens ir CO2 sąnaudos yra minimalios, tačiau atsiranda kitų problemų:
-
Miškų kirtimas: Dėl augančios paklausos kertami tropiniai miškai.
-
Logistika: Ilgas transportavimo kelias iš Indonezijos ar kitų egzotiškų šalių didina iškastinio kuro sunaudojimą.
Ryžių gėrimas: didžiausia emisija tarp augalų
Nors ryžiams reikia mažiau žemės, jų auginimas išskiria daugiausiai metano dujų dėl ryžių laukuose esančių bakterijų ir trąšų naudojimo. Vandens sąnaudos taip pat išlieka panašios kaip migdolų.
Sojų gėrimas: auksinis viduriukas?
Sojų pienas išskiria tiek pat mažai CO2 kaip migdolų, bet sunaudoja tik dešimtadalį vandens kiekio. Sojos praturtina dirvožemį azotu, tačiau jų auginimui reikia didelių plotų, dėl ko kai kuriuose regionuose naikinami miškai.
Avižų gėrimas: tvarumo lyderis?
Avižų pienas demonstruoja vienus geriausių rezultatų:
-
80 proc. mažiau CO2 nei karvės pienas.
-
60 proc. mažiau energijos gamybos procese.
-
Sunaudoja tik nedidelę dalį vandens, lyginant su migdolais. Pagrindinis iššūkis – monokultūrinis ūkininkavimas, kuris gali mažinti dirvožemio derlingumą.
Koks yra ekologiškiausias pasirinkimas?
Mažiau populiarios alternatyvos, tokios kaip lazdyno riešutų ar kanapių pienas, taip pat pasižymi mažomis vandens sąnaudomis. Lazdynus apdulkina ne bitės, o vėjas, todėl jie laikomi saugesniais biologinei įvairovei.
Siekiant kuo tvaresnės mitybos, geriausia neapsiriboti viena rūšimi, o nuolat keisti ir derinti įvairius augalinius gėrimus. Tai geriausias būdas sumažinti individualų poveikį aplinkai.
Vaida Budrienė
„Iki“ komunikacijos vadovė
