5 C
Palanga
2024 / 03 / 29

Kodėl į Lietuva grįžta žmonės?

Ar jau skaitėte?

Pirmą kartą nuo Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje stebima migracijos teigiamo balanso tendencija – jau trejus metus iš eilės Lietuvos piliečių grįžta daugiau, nei išvyksta. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2022 m. į šalį grįžo 14 352 gyventojų – 13 proc. daugiau, nei išvyko. Kokios priežastys lemia augančią grįžtančiųjų namo bangą, įvertino migracijos, ekonomikos bei sociologijos ekspertai.

- Reklama -

Pasak Tarptautinės migracijos organizacijos (angl. k. International Organization for Migration – IOM) Vilniaus biuro vadovo Eitvydo Bingelio, Lietuvos gyventojų migracija nėra kažkuo išskirtinė – žmonės migruoja visame pasaulyje, o Europa yra vienas didžiausių tarptautinės migracijos regionų.

Oro uostas. Iliustracinė nuotrauka.

„Skaičiuojama, kad šiuo metu pasaulyje tarptautinių migrantų yra daugiau nei 281 mln., tai yra apie 3-4 proc. visos žmonijos populiacijos. Migraciją skatina ne tik išaugęs žmonių mobilumas, bet ir tam sudaromos palankios sąlygos: pavyzdžiui, Europos Sąjungoje migrantams suteikiama galimybė persikelti turimą socialinį draudimą į kitą šalį, taip pat naujas galimybes atvėrė pandemijos metu išpopuliarėjęs nuotolinis darbas, kai vis mažiau svarbu, iš kurios pasaulio vietos dirbti“, – nuotolinėje diskusijoje „Visur gerai, bet namie geriausia: kodėl daugiau lietuvių grįžta, nei išvyksta“ komentavo E. Bingelis.

Jo teigimu, Lietuvos piliečius grįžti į tėvynę skatina skirtingos priežastys – ne tik gerėjanti ekonominė situacija, bet ir šalyje labiau prieinamos, palyginti su kitomis valstybėmis, švietimo bei sveikatos priežiūros paslaugos. Grįžtama ir dėl artimųjų bei turimo socialinio rato.

Auganti šalies ekonomika davė teigiamą impulsą

Diskusijoje dalyvavusi Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė pabrėžė, kad šalyje gerėjanti ekonominė situacija yra viena iš kertinių priežasčių grįžti išvykusiems tautiečiams.

„Tos ekonominės priežastys, dėl kurių lietuviai anksčiau pasirinkdavo migraciją, iš esmės yra išnykusios. Lietuva itin sparčiai augo ir šiuo metu šalies gyventojų vidutinės pajamos yra priartėjusios prie Europos standarto, tad vykti į užsienį dėl didesnio atlygio nebėra didelio poreikio“, – sako R. Vainienė.

- Reklama -
Taip pat skaitykite:  Gali nelikti prievolės per šventes kelti valstybės vėliavą prie namų, jei ten nuolat negyveni

Paklausta dėl nekilnojamojo turto (NT) įperkamumo, kuris pastaruoju metu Lietuvoje yra sumažėjęs, ekonomistė pasiūlo įvertinti situaciją kitose šalyse, kur gerai apmokamus darbus turinčios šeimos neišgali susitaupyti net pradiniam būsto kredito įnašui: „Lietuvoje, nepaisant aukštų būsto kainų, yra galimybė gauti iš banko būsto kreditą tiek vienišiems, tiek žemesnes nei vidutines pajamas gaunantiems gyventojams. Juo labiau, kad turime itin patogią didmiesčių periferiją, tad nėra būtinybės gyventi miesto centre, kad pasiektum visas reikalingas įstaigas.“

Vis dėlto R. Vainienė sutinka, kad migracija yra neišvengiama – nemažai jaunimo renkasi studijas užsienyje ir yra labiau linkę dirbti ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse.

„Tai yra globalizacijos efektas, kurį kaip šalis patiriame – galima ne tik išvykti, bet ir grįžti. Žmonės, grįžę su darbo užsienyje patirtimi, ypač jei jie yra laikomi savo srities ekspertais, yra vertinami ir Lietuvoje – mūsų šalyje veikia daug užsienio kapitalo įmonių, tad darbštūs žmonės gali susikurti norimas gyvenimo sąlygas, tam yra visos galimybės, nepriklausomai nuo žmogaus amžiaus“, – tikina ji.

Daugėja grįžtančių šeimų

Grįžtantys migrantai turi teigiamos įtakos ne tik šalies darbo rinkai, bet ir demografiniams rodikliams.

- Reklama -

„Kasmet grįžta 15-20 tūkst. Lietuvos piliečių, kurie įsilieja į šalies gyvenimą. Dažniausiai grįžta jauni, 30-40 metų amžiaus asmenys, kurie įgyvendino savo tikslus užsienyje – užsidirbo, įgavo profesinės ir gyvenimiškos patirties, pamatė pasaulį. Tarp grįžtančiųjų nemažai yra šeimų su vaikais – per trejus metus jų išaugo 60 proc. Lietuvoje jie randa palankesnes sąlygos derinti darbą ir šeimą – turime vienas ilgiausių vaiko priežiūros atostogas, tėvai turi papildomų laisvadienių, o ir sveikatos paslaugos yra kokybiškos. Apklausos rodo, kad potencialas dar neišnaudotas – daugiau nei 70 proc. užsienyje gyvenančių lietuvių neatmeta galimybės grįžti į Lietuvą, kas itin džiugina“, – nuotolinėje diskusijoje kalbėjo IOM įgyvendinamo projekto „Renkuosi Lietuvą“ vadovė Edita Urbanovič.

Taip pat skaitykite:  Paaiškėjo politinių partijų numeriai Savivaldybių tarybų ir merų rinkimų biuleteniuose

Jos teigimu, grįžtantys emigrantai yra itin naudingi ir Lietuvai, nes turi platesnę pasaulėžiūrą, atsiveža vakarietišką bendravimo kultūrą, naujų idėjų, atranda nišų naujiems verslams bei taip prisidėda prie augančios gyvenimo kokybės Lietuvoje.

Reikia didesnio visuomenės palaikymo

Profesoriaus Boguslavo Gruževskio teigimu, norint paskatinti didesnį grįžtančiųjų srautą, reikėtų iš esmės keisti ir visuomenės nuostatas, neva grįžtantiesiems nepasisekė užsienyje, todėl jiems tenka grįžti į Lietuvą.

„Nemažai emigrantų bijo grįžti į Lietuvą, nes grįžimas vertinamas kaip nesėkmė. Kažkodėl turime tokį įsivaizdavimą, kad grįžimas visada turi būti sėkmingas – turi žmonės grįžti turtingi, su gerais automobiliais ir pan. Lietuvai reikia ne to – reikia žmonių su vidine motyvacija dirbti, juos turime vertinti ne dėl turimo turto“, – sako Lietuvos socialinių mokslų centro direktorius.

Pasak jo, užsienyje gyvenančius lietuvius grįžti galėtų paskatinti ir papildomos finansinės paskatos – tokią programą jau 16 metų turi Estija. Šiuo metu pagalbą norintiems grįžti siūlo projektas „Renkuosi Lietuvą“ – teikiamos individualios konsultacijos, suteikiama naudinga informacija, bet tik informacijos nepakanka

„Norintiems grįžti kyla įvairių klausimų. Iš esmės grįžimas yra toks pat sudėtingas procesas, kaip ir išvykimas, ir jam reikia atitinkamai pasiruošti, įvertinti visas aplinkybes ir galimybes. Vis dėlto reintegracija būna sklandesnė, kai išvykę tautiečiai labai neatitrūksta nuo šalies gyvenimo – domisi įvykiais Lietuvoje, bendrauja su likusiais giminaičiais. Be to, visada yra galimybė pasitarti su „Renkuosi Lietuvą“ specialistais, taip pat turinčiais migracinės patirties“, – sako projekto vadovė E. Urbanovič.

spot_img

Balandžio mėnesį elektros ir dujų kainų pokyčiai gyventojams

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) trečiadienį atnaujino visuomeninius elektros ir gamtinių dujų tarifus pirmajam metų pusmečiui, kurie galios nuo balandžio iki liepos. Tarifą tiekėjo dar nepasirinkusiems trečiojo elektros rinkos liberalizavo etapo buitiniams vartotojams VERT mažina...

Draugiškos skrandžiui velykinės vaišės – misija įmanoma: paruošti šaltieną padės pigūs „Rimi“ produktai

Šaltiena – išties senas kulinarines tradicines turintis patiekalas: ji jau buvo gaminama viduramžių Europoje kaip mėsos konservavimo priemonė. Dabar tai – dažnas švenčių patiekalas, tad artėjančių Velykų proga verta pasidomėti, kaip ją paruošti sveikatai...

Pareigūnai kontroliuos vairuotojų blaivumą ir užtikrins viešąją tvarką

Prevencinės eismo dalyvių kontrolės priemones kovo pabaigoje ir balandžio pradžioje, per ilgąjį šv. Velykų savaitgalį, bus vykdomos valstybinės ir vietinės reikšmės keliuose, policijos pareigūnai dirbs viešuoju, neviešuoju ar mišriuoju patruliavimo būdu. Bus skirta tiek...

Pasikeitė miško kirtimo taisyklės

Valstybinė miškų tarnyba informuoja, kad 2024 m. kovo 19 d. įsigaliojo Miško kirtimo taisyklių pakeitimai, pagal kuriuos nustatyti nauji miško kirtimų atlikimo, leidimų gavimo reikalavimai, kurie leis kompleksiškai spręsti sanitarinės miškų apsaugos bei aplinkosaugos...

Byloje dėl neteisėto disponavimo dideliu kiekiu šaudmenų kariškiams skirtos baudos

Klaipėdos apygardos teismas neviešuose teismo posėdžiuose išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai neteisėtai įgijus, gabenus ir realizavus didelį kiekį šaudmenų pareikšti penkiems asmenims, trys iš jų kariškiai, vienas Krašto apsaugos savanoris ir dar vienas, su...

Renginių ciklas „Palangos dienos“ – paminėti net du kurortui itin  svarbius istorinius įvykius

Palanga jau netrukus pasidabins miesto vėliavomis bei pasiners į kultūrinių renginių šurmulį – kurorto bendruomenė kviečiama džiugiai minėti net du miestui svarbius įvykius ir aktyviai dalyvauti tam skirtuose renginiuose. Palangos vėliavos savaitė „Palangos dienos“ – taip...

Lengvatinis kreditas, jei savo rūsio patalpas pritaikysite priedangai

Aplinkos ministerija parengė ir teikia derinti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos pakeitimus, kurie numato, kad rūsio patalpų pritaikymas priedangai būtų įtraukiamas į pastato atnaujinimo priemonių, finansuojamų suteikiant lengvatinį kreditą, sąrašą. Taip daugiabučiams namams, gaunantiems valstybės...

Palangos miesto gyventojams ir svečiams nemokamas belaidis tinklas

Informuojame, kad prisijungus prie "WiFi4EU", iniciatyvos Palangos mieste nemokamas aukštos kokybės belaidis ryšys nuo šiol teikiamas 10 miesto vietų: Autobusų stotyje (Klaipėdos pl. 42); Palangos Birutės parke (Vytauto g. 17); Meilės al. sankirtoje su S. Dariaus ir...

Etnologė G. Kadžytė apie Velykų šventimo tradicijas: „Tai toli gražu ne tik kiaušinių ridenimas“

Artėja viena iš didžiausių metų švenčių, kai tiek vaikų, tiek suaugusiųjų laukia smagus užsiėmimas – kiaušinių marginimas. Susėdę prie Velykų stalo daužiame margučius, lyginame, kuris stipresnis, o po iškilmingų pusryčių vaikai veržiasi juos ridenti....

FNTT: kratos Darbo partijos būstinėje atliktos tiriant galimą 500 tūkst. eurų pasisavinimą

Aiškėja daugiau detalių dėl Darbo partijos būstinėje vykusių kratų – Finansinių tyrimų tarnyba (FNTT) praneša atliekanti ikiteisminį tyrimą dėl galimo apgaulingo svetimo turto pasisavinimo ir dokumentų klastojimo. Pasak tarnybos, tiriamos aplinkybės dėl daugiau kaip...

Jubiliejinė Palangos dienų šventė žada įspūdingus renginius! PROGRAMA

Palanga skelbia pavasarišką veiklos savaitę nuo kovo 29 d. iki balandžio 5 d., kupiną kultūrinių ir švietimo renginių! Kaip Palanga atiteko Lietuvai   Kovo 29 d. (penktadienis) 9:00 val. Konferencija "Grafo Tiškevičiaus Palangos miesto architektūros vizijos" 10:00 val. Palangos...

Dainuojantys margučiai Palangoje. Kuris iš jų skamba garsiausiai?

Artėjant šv. Velykoms, Palangos J. Basanavičiaus gatvė tradiciškai pasidabino įspūdingais, dviejų metrų aukščio margučiais. Spalvinga bene gražiausiai pavasario šventei skirta alėja, kasmet sulaukianti itin didelio tiek palangiškių, tiek ir kurorto svečių susidomėjimo, Palangą puoš...

Paspirtukininkams privaloma turėti draudimą ir būtinus dokumentus

Praėjusių metų gruodį Seime priimtas sprendimas koreguoti kelių eismo taisykles ir privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įstatymą. Pokyčiai įsigaliojo nuo metų pradžios. Pagal šiuos pakeitimus bus aiškiau ir griežčiau reglamentuojamas paspirtukų bei kitų mikrojudumo priemonių...

ORAI: Velykų orai nustebins 23 laipsnių šiluma

Šiandien vietomis trumpas, nedidelis lietus. Vėjas pietvakarių, 9–14 m/s, kai kur gūsiai 15–17 m/s. Aukščiausia temperatūra 10–15 laipsnių šilumos. Šeštadienio naktį vietomis nedidelis lietus, dieną žymesnio lietaus nenumatoma. Vėjas naktį pietinių, dieną besikeičiančios krypties, 5–10...
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img