Palangiškiai vis dažniau renkasi keliones rudenį – kaip apsisaugoti nuo netikėtumų?
Po aktyvaus vasaros sezono vis daugiau palangiškių leidžiasi į atostogas svetur – ruduo vilioja pigesniais skrydžiais ir malonesniu klimatu. Tačiau keliaujant svarbu pasirūpinti ne tik lagaminu, bet ir savo saugumu. Draudikai pastebi, kad nors rudenį keliautojų srautai sumažėja, patiriamų nuostolių dėl pamesto bagažo ar kelionės trikdžių netrūksta. Vis daugiau lietuvių renkasi atostogas rudens mėnesiais – pigesni skrydžių bilietai, šiltesnis klimatas ir noras pabėgti nuo darbų vilioja į Viduržemio jūros pakrantes ar net egzotiškąjį Tailandą. Visgi kartu daugėja ir nemalonių siurprizų – nuo dingusių lagaminų iki vėluojančių skrydžių.
Draudimo bendrovės BTA rizikų vertintojas Lukas Kaškevičius teigia, kad lietuvių kelionių ypatumai rudenį skiriasi nuo vasaros.
„Rugsėjį įprastai sumažėja keliaujančių šeimų skaičius – vaikai grįžta į mokyklas, o suaugusieji į darbus, todėl pastebime, kad būtent rugsėjį ir spalį registruojamų kelionės draudimo žalų skaičius sumažėja. Prasidėjus vaikų atostogoms ir sezonui tolimesnėse Azijos šalyse, lapkričio mėnesį vėl pastebimas augimas“, – pasakoja L. Kaškevičius.
Kelionių agentūros „AirGuru“ vadovė Eglė Grašytė priduria, kad rudens atostogoms lietuviai dažniausiai renkasi saulėtas lokacijas.ę
„Tarp populiariausių – Graikija, Ispanija, Turkija ir Egiptas, kur saulė šviečia visą rudenį. Vis daugiau keliautojų atranda Maltą, o trumpesnėms išvykoms renkasi Europos miestus, tokius kaip Roma, Barselona ar Lisabona. Taip pat išauga susidomėjimas Dubajumi bei Kanarų salomis ir prasideda aktyvesnis egzotinių kelionių sezonas – žmonės dairosi į Tailandą, Vietnamą, Zanzibarą ir kitas tolimesnes kryptis“, – pasakoja E. Grašytė.
Verta pasiruošti netikėtoms situacijoms
E. Grašytės teigimu, nors kelionės dažniausiai teikia malonias ir teigiamas emocijas, vis dėlto keliaujant rizikų gana daug, todėl būtina būti nuolat pasiruošus, operatyviai reaguoti ir turėti atsarginius planus.
„Vienas iš dažniausiai pasitaikančių iššūkių, kuomet keliautojas per vėlai supranta, jog jo turimo asmens dokumento galiojimo laikas yra netinkamas, ypač keliaujant į ne Europos Sąjungos šalis, kur pasas privalo galioti bent 6 mėnesius po grįžimo. Taip pat neretai pasitaiko pramiegotų skrydžių bei vėluojančių skrydžių ar neatvykusių lagaminų. Netikėtos situacijos nutinka ir dėl gamtos reiškinių – ugnikalnio išsiveržimo bei sustabdytų skrydžių dėl potvynių“, – dalijasi „AirGuru“ vadovė.
L. Kaškevičius pasakoja, kad žmonės noriai rūpinasi savo saugumu keliaujant ir neretai renkasi papildomą kelionių draudimą.
„Kalbant apie klientų individualiai pasirenkamas rizikas, daugiausia žalų gauname susijusių su bagažo draudimu bei su negalėjimu išvykti į kelionę susirgus. Žalų, susijusių su skrydžių vėlavimu ar kelionės jungties praradimu yra mažiau, tačiau pagrindinė to priežastis – keleiviai, keliaujantys su persėdimu, dažnai pamiršta įsitraukti šią riziką“, – teigia BTA rizikų vertintojas.
Kad dingęs bagažas nesugadintų atostogų nuotaikos
Vienas dažniausiai pasitaikančių netikėtumų – dingęs ar vėluojantis bagažas, pasak E. Grašytės, duomenų apie konkrečias lokacijas, kuriose dažniausiai prarandami asmeniniai daiktai nėra, tačiau galima įžvelgti aiškias tendencijas.
„Dideliuose oro uostuose, kuriuose vyksta daug persėdimų bei vyrauja dideli keliautojų srautai, pavyzdžiui, Madrido, Frankfurto, Paryžiaus ar Stambulo, paprastai nutinka daugiau vėlavimų ir nusiskundimų dėl bagažo nei mažesniuose. Visgi tai nėra taisyklė – daug aspektų priklauso ir nuo skrydį vykdančios aviakompanijos bei jos gebėjimo valdyti procesus, sezono, oro sąlygų ir oro uosto infrastruktūros“, – tvirtina E. Grašytė.
Tą patvirtina ir BTA duomenys, kurie atskleidžia, kad daugiausiai klientų nusiskundimų dėl prarasto bagažo sulaukiama skrendant jungiamaisiais skrydžiais.
„Bagažo vėlavimą dažnai pastebime klientams vykstant į JAV, ypač jei ten reikia persėsti į kitą lėktuvą. Nors tokios situacijos priežastys ne visuomet aiškios, visgi, planuojantiems kelionę į šią šalį rekomenduojama būtiniausius ar vertingiausius daiktus vežtis kartu su savimi lėktuvo salone, o į kelionių draudimo apsaugą nepamiršti įtraukti ir bagažo vėlavimo / praradimo rizikos“, – akcentuoja L. Kaškevičius.
Jis pabrėžia, kad kelionės draudimas atlygina klientų patirtus finansinius nuostolius, kuriuos galima pagrįsti mokėjimo dokumentais: „Dėl šios priežasties patariama išsaugoti visus pirkimo kvitus ar kitus išlaidas patvirtinančius dokumentus, kad vėluojant skrydžiui ar bagažui būtų suteikiama kompensacija.“
