Balandžio 17 d. 132-ąjį gimtadienį minėtų Jono Šliūpo ir Liudvikos Malinauskaitės-Šliūpienės jauniausioji dukra Hypatija Šliūpaitė. Tėvai savo jaunėlei davė vardą žymios senovės graikų mokslininkės, filosofės Hypatijos garbei.
Hypatija gimė 1893 m. Šenandoa (Pensilvanijos valstija, JAV). Ta balandžio 17-osios naktis buvusi tokia audringa, kad vėjas nunešė bažnyčios stogą. Namiškiai pranašavo jai gyvenimą, pilną sukrėtimų ir netikėtų įvykių – ir tikrai taip nutiko. Užaugusią Amerikoje, dar tebestudijuojančią Kornelio universitete (JAV), ją į Europą išsivežė Martynas Yčas. Hypatijai teko daug keliauti ir pergyventi nepaprastų ir jaudinančių įvykių šiapus ir anapus Atlanto. 1916 m. Niujorke ištekėjo už atvykusio iš Lietuvos teisininko, politiko Martyno Yčo (1885–1941). Po tuoktuvių išvyko iš JAV, gyveno Petrapilyje, Voroneže. Kiek vėliau su šeima, kurioje augo trys dukros (tarp jų dvynukės) ir sūnus, gyveno Kaune ir Tirkiliškių dvare prie Kauno.
Kaunas, 1919–1920 m. | Fotografas nenurodytas
Lietuvos centrinis valstybės archyvas. P-21140
1921 m. Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčia Hypatiją Šliūpaitę-Yčienę išrinko savo kuratore. Ji tapo pirmąja šios bažnyčios kuratore moterimi. H. Yčienė su vyru įsteigė ir 1922–1923 m. redagavo evangelikų reformatų laikraštį „Mūsų žodis“.
Pirmoji nepriklausomos Lietuvos Vyriausybė paskyrė M. Yčą finansų, prekybos ir pramonės ministru ir laikinai einančiu susisiekimo ministro pareigas. M. Yčas su įvairiomis diplomatinėmis misijomis daug keliavo, kartu vežėsi ir savo šeimą. Hypatijai teko būti Berlyne, Paryžiuje, Taikos konferencijoje, kur JAV prezidentas Woodrow Wilsonas ir kitų valstybių atstovai nustatinėjo ateities gaires Europos kraštams, ir Šveicarijoje, kur vyko svarbūs lietuvių pasitarimai.
1928 m. Kaune mirus Hypatijos mamai L. Malinauskaitei-Šliūpienei, tėvas liko gyventi vienas. Dukra siūlė tėvui apsigyventi kartu ir auginti, prižiūrėti anūkus. J. Šliūpui, energingam vyrui, senelio vaidmuo netiko, jis išsirūpino valstybinę pensiją ir vedė antrą kartą – savo tarnaitę palangiškę Grasildą Grauslytę. Šia santuoka pasipiktino visi J. Šliūpo vaikai ir giminaičiai. Dukra Hypatija nutraukė ryšius su tėvu, gal todėl, kad Yčų šeima save laikė aukštuomenės dalimi ir jiems buvo gėda dėl tėvo vedybų su tarnaite. Be to, J. Šliūpo antroji žmona Grasilda ir jo dukra Hypatija buvo vienmetės (abi gimusios 1893 metais).
1940 m. Yčų šeima pasitraukė į Braziliją, vėliau – į JAV. Mirus vyrui, Hypatija ištekėjo antrą kartą – už Pijaus Jono Žiūrio. Gyveno su juo Klivlande (JAV) beveik 20 metų, kol vyras 1962 m. mirė ir ji antrą kartą liko našlė. Kiek vėliau apsigyveno Santa Fė (Naujosios Meksikos valstija, JAV) pas dukrą Evelyną Heleną Alisą Yčaitę-Taggart (1923–2014). Hypatija Yčienė-Žiūrienė mirė 1987 m. lapkritį Albukerkėje (Naujosios Meksikos valstija, JAV).
Nuotraukos: Vilniaus universiteto bibliotekos Šiaulių akademijos Informacijos centro, Aušrininko dr. Jono Šliūpo archyvas; Lietuvos centrinis valstybės archyvas; Lietuvos evangelikų reformatų žurnalas „Mūsų sparnai“, 1983 m., Nr. 54.
Parengė Mindaugas Surblys
Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinio
Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejaus muziejininkas
_____________________
Lietuvos nacionalinio muziejaus naujienos skelbiamos atnaujintoje interneto svetainėje http://www.lnm.lt ir socialiniame tinkle: https://www.facebook.com/lnmuziejus, https://www.facebook.com/sliupomuziejus
