Palanga – poilsio ir atokvėpio miestas, kuriame daugelis ieško ne tik jūros ošimo, bet ir kokybiško miego. Žmogus vidutiniškai pramiega apie trečdalį viso savo gyvenimo, tad net ir kurorte verta susimąstyti – ar tikrai ilsėdamiesi leidžiame kūnui tinkamai atsigauti? Moksliniai tyrimai rodo, kad miego metu mūsų organizmas toli gražu nesiilsi – jis aktyviai dirba, reguliuoja hormonų veiklą, padeda atsinaujinti ląstelėms ir palaiko gyvybiškai svarbias funkcijas. Būtent naktį prasideda sudėtingi procesai, nuo kurių priklauso mūsų savijauta, energija ir net nuotaika kitą dieną.
Žmogus vidutiniškai pramiega apie trečdalį viso savo gyvenimo. Tokia statistika verčia pasvarstyti – kiek būtų galima nuveikti, jei nereikėtų miegoti? Visgi, moksliniai tyrimai rodo, jog miego metu mūsų organizmas toli gražu nesiilsi, o aktyviai dirba tam, kad išlaikytų normalią mūsų organizmo veiklą, padėtų atsinaujinti ląstelėms, gamintis skirtingiems, mūsų organizmui didelę svarbą turintiems, hormonams.
Pastarieji, miego eksperto ir Gero miego klubo ambasadoriaus Vitalijaus Majorovo teigimu, itin svarbūs norint užtikrinti gerą mūsų savijautą dienos metu.
„Visi mes gyvename pagal cirkadinį ritmą – vidinį laikrodį, kontroliuojantį mūsų kūno veikimą ir funkcijas visos paros metu. Nuo jo priklauso mūsų kognityviniai, medžiagų apykaitos, miego bei prabudimo ir daugelis kitų organizmo procesų. Medikų teigimu, visus šiuos procesus, atsižvelgiant į tamsųjį ir šviesųjį paros metą, mūsų valgymo bei fizinio aktyvumo ciklus, reguliuoja mūsų smegenyse esanti pagumburio dalis, siunčianti atitinkamus signalus mūsų nervinei ir hormonų sistemoms“, – pasakoja „Gero miego klubas” ambasadorius Vitalijus Majorovas.
Melatoninas užmigdo, kortizolis – pabudina
Vienas svarbiausių veiksnių normaliam cirkadiniam ritmui išlaikyti, anot V. Majorovo, yra miegas. Būtent miegant išsiskiria sotumo, augimo, skydliaukės bei daugybę kitų hormonų, kurie, sutrikus miego ciklui, neigiamai paveiks ir mūsų fizinę bei psichologinę savijautą.
„Pagrindinis mūsų organizmo bioritmų reguliatorius yra melatoninas. Posmegeninėje liaukoje gaminamas hormonas mažina laiko, reikalingo norint užmigti, trukmę ir dėl šios priežasties yra vadinamas miego hormonu. Atitinkamai, užtikrindamas mūsų miego kokybę, melatoninas organizmui padeda kovoti su stresu, atsinaujinti, stiprinti mūsų imuninę sistemą“, – teigia V. Majorovas.
„Gero miego klubas” ambasadorius pažymi, jog melatonino gamybą organizme stabdo ryški, ypač iš telefonų ir kompiuterių sklindanti mėlyno atspalvio šviesa. Dėl šios priežasties, vakarais, likus bent valandai iki miego, mėlyną šviesą skleidžiančius prietaisus specialistas rekomenduojama padėti į šalį. Taip pat melatonino gamybą laikinai mažina ir kofeinas, tad siekiant išlaikyti normalų cirkadinį ritmą, produktų su kofeinu vakare rekomenduojama vengti.
„Įdomu tai, kad mūsų organizme gaminama ir melatonino priešingybė – hormonas kortizolis. Jei miego hormonas mums padeda užmigti vakare, kortizolis veikia tarsi natūralus žadintuvas. Antinksčiuose gaminamas hormonas paruošia mus aktyviai veiklai ir užtikrina nervinių ląstelių darbingumą“, – sako „Gero miego klubas” ambasadorius.
Didžiausia kortizolio koncentracija būna ryte, o dienos pabaigoje hormono kiekis organizme turėtų mažėti. Vis dėlto, anot V. Majorovo, jei vakare jaudinamės, patiriame stresą, kortizolio lygis gali ir nesumažėti, taip nulemdamas bemiegę naktį.
„Moterys neutralizuoti kortizolio poveikį vakare gali didindamos oksitocino lygį. Įrodyta, kad šio hormono lygį pakelti gali padėti tokios veiklos, kaip žaidimas su augintiniais, pokalbiai su artimais žmonėmis, apkabinimai ar orgazmas. Vyrams sumažinti kortizolio lygį leis testosteronas. Padidinti šio hormono kiekį padės sporto treniruotės, pirmoje dienos pusėje vartojamas vitaminas D ir cinkas. Numalšinti stresą ir sumažinti kortizolį taip pat gali padėti kvėpavimo pratimai, meditacija, joga, rami muzika“, – teigia miego ekspertas.
Sutrikęs miego ciklas – sutrikusi hormonų sistema
Majorovas pažymi, kad sutrikęs miegas pirmiausia paveikia hormonus, reikšmingai prisidedančius ar net kontroliuojančius mūsų imuninę, virškinimo, kvėpavimo, endokrininę sistemas, medžiagų apykaitos procesus, nuotaiką bei darbingumą.
„Hormonų gamyba yra neatsiejama nuo mūsų miego kokybės. Pavyzdžiui, normali alkio ir sotumo jausmą kontroliuojančių hormonų – leptino ir grelino – gamyba esant miego trūkumui pakinta. Kai patiriamas miego deficitas, smegenys pradeda gaminti mažiau leptino, skleidžiančio sotumo jausmą, tačiau padidina grelino – hormono didinančio alkį – kiekį. Taip pat esant miego trūkumui kūnas išskiria daugiau insulino. Dėl šios priežasties pradeda kauptis riebalai bei padidėja antrojo tipo diabeto bei nutukimo rizika“, – teigia V. Majorovas.
Miego ekspertas atkreipia dėmesį, jog pakankamas miego kiekis ypač būtinas augančiam organizmui. Kitaip tariant, miego deficitas turi tiesioginę neigiamą įtaką augimo hormono gamybai.
„Pasakymą, jog vaikas auga miegodamas, turbūt esame girdėję visi. Tai yra tikra tiesa, kadangi didžiausias augimo hormono kiekis išsiskiria būtent miego metu. Visgi, nereikėtų pamiršti, kad jis svarbus ir suaugusiam žmogui. Posmegeninėje liaukoje gaminamas hormonas skatina raumenų augimą, jėgą, fizinį pajėgumą bei padeda atsistatyti po įvairių ligų“, – sako „Gero miego klubas” ambasadorius.
Miego ekspertas primena, jog efektyviausias būdas siekiant užtikrinti kokybišką ir subalansuotą poilsį bei normalią hormoninės sistemos veikla – miego higienos taisyklių laikymasis.
„Labai svarbu kiekvieną dieną keltis ir eiti miegoti tuo pačiu metu. Taip pat, susikurti tinkamas miegojimo sąlygas kambaryje: jį išvėdinti, palaikyti miegui optimalią 16 – 18 laipsnių temperatūrą, įsigyti tinkamą čiužinį ir patalynę, užsitikrinti tylą bei tamsą. Galiausiai, ne mažiau svarbu prieš miegą atsisakyti sunkaus maisto, kofeino, alkoholio bei nikotino“, – pataria Vitalijus Majorovas.
Diana Darčianovaitė
Gero miego klubas
