Pajūryje vis daugiau poilsiautojų mėgaujasi ilgais pasivaikščiojimais naujais takais per pušynus, pakrantes ir smėlėtais paplūdimiais. Tokia aktyvi veikla atgaivina kūną ir protą, tačiau dažnam atostogautojui tenka susidurti su mažiau malonia realybe – pavasarį iš spintos ištraukti nauji ar seniai nenešioti batai, ilgi atstumai bei šiltesnis oras dažnai baigiasi nutrynimais, pūslelėmis ant kulnų ar pirštų.
Vaistininkai primena – vos tik pajutus trynimą svarbu laiku pasirūpinti oda, kad poilsio neapkartintų skausmas ar žaizdos. Jei prireiktų pagalbos ar tinkamų priemonių, poilsiautojai visada gali kreiptis į artimiausias pajūrio vaistines, kur profesionalūs vaistininkai padės parinkti tinkamiausią pleistrą, dezinfekcinį tirpalą ar odą apsaugantį tepalą. Tokia greita pagalba gali padėti išvengti infekcijos, skausmo ir leisti toliau mėgautis atostogomis be rūpesčių.
Pavasarį džiuginant geriems orams, natūraliai daugiau laiko skiriame fiziniam aktyvumui, o sunkią avalynę iškeičiame į lengvesnę. Deja, seniai nešiota ar visiškai nauja avalynė ne visada būna patogi, o daugiau vaikštant, ypač nemūvint kojinių ar daugiau prakaituojant, galime susidurti su skausmingomis pūslėmis ant kulnų, pėdų ar kojų pirštų. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Reda Pilkytė-Klimienė dalijasi patarimais, kaip greičiau išgydyti pažeistas vietas ir sumažinti randų susidarymo tikimybę.
Pirmoji pagalba pritrynus kojas
Sunkesnę avalynę pakeitus į įsispiriamus batelius, aulinukus, sportbačius ar kitą lengvesnį apavą, po ilgesnių pasivaikščiojimų gali atsirasti skausmingos pūslės. Vaistininkė R. Pilkytė-Klimienė paaiškina, jog ši problema kyla, kai viršutinis odos sluoksnis ilgą laiką būna spaudžiamas ar trinamas. Dėl nuolatinės trinties jis išsitampo ir atsiskiria nuo gilesnio odos sluoksnio, o tarp jų susiformuoja limfos skysčio pripildytas burbulas.
Vaistininkė sako, kad pūslių susidarymą gali lemti daugybė skirtingų priežasčių: plokščiapėdystė, pėdų deformacijos, nepatogi avalynė, didelis fizinis krūvis, stiprus kojų prakaitavimas ir pan.
„Vos tik pajutus trynimą ar dilgčiojimą, patarčiau ant pažeistos vietos iš karto užsiklijuoti pleistrą, nes tai gali padėti išvengti pūslės susidarymo. Jei pūslės dar nėra, galima rinktis įprastą pleistrą, tačiau šiek tiek didesnį, kad jautriausias odos plotas būtų visiškai uždengtas ir taip apsisaugotume nuo galimų infekcijų.
Jei pūslė visgi spėjo susiformuoti, ją ir odą aplink reikėtų dezinfekuoti ir apsaugoti nuo tolimesnės pažaidos. Dezinfekcijai galima naudoti specialius antiseptinius purškalus, plaunamuosius tirpalus, vandenilio peroksidą, tačiau būtina perskaityti kiekvieno produkto aprašymą ir naudojimosi instrukcijas. Pastebėjus, kad žaizda negyja, tapo pūlinga, itin jautri ar pakeitė spalvą – rekomenduojama pasitarti su gydytoju ar vaistininku“, – sako R. Pilkytė-Klimienė.
Ko geriau nedaryti?
Anot vaistininkės R. Pilkytės-Klimienės, nemažai pacientų teiraujasi, ar atsiradusią pūslę galima pradurti, išspausti ar kitaip pašalinti susikaupusį skystį. Deja, šie veiksmai gali tik pabloginti situaciją – didėja ne tik infekcijos, bet ir gilesnių audinių pažeidimo pavojus, kas lemia ir didesnę rando susidarymo riziką.
„Vaistinėse galima rasti daugybę tepalų bei pleistrų su skirtingomis veikliosiomis medžiagomis, kurios padės greitai ir efektyviai išgydyti nutrynimus, pūsleles ir žaizdeles, taip pat apsaugant jas nuo infekcijų. Svarbu atsiminti, kad ne visi nutrynimai yra vienodi, todėl ir gydymui naudojamos priemonės būna parenkamos individualiai, atsižvelgiant į pažeistos vietos plotą, atviras žaizdos vietas, infekcijų riziką. Susidūrus su situacija, kada neaišku kaip gydyti pažeistą vietą arba ji kelią didelį diskomfortą, patarčiau pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku“, – sako „Camelia“ vaistininkė.
Svarbiausia pažeistą vietą laikyti sausai ir švariai, kuo mažiau ją liesti, krapštyti ar bandyti nuplėšti odeles. Kurį laiką taip pat rekomenduojama vengti siauros avalynės, o avimus batus – dezinfekuoti, sumažinti fizinę apkrovą kojoms, neiti ilgų atstumų pėstute, stengtis neprispausti pažeistos vietos. Anot vaistininkės, įprastai pritrintos vietos gyja apie savaitę, tačiau gijimą galima paskatinti naudojant silikoninį pleistrą, jį ant žaizdos laikant keletą dienų. Toks pleistras skatina spartesnį naujų odos ląstelių formavimąsi pažeistoje vietoje, sumažina perštėjimą, drėkina ir apsaugo nuo infekcijų bei įvairių dirgiklių.
Išvengti randų – įmanoma
Jei pažeistas didelis odos plotas, o žaizda – gana gili ir sunkiai gyja, kyla rando susidarymo rizika. Vaistininkė R. Pilkytė-Klimienė paaiškina, kad besiformuojantys randai dažniausiai būna neelastingi ir kieti, todėl žmogus gali jausti nemalonų tempimą. Rausva naujo rando spalva atsiranda dėl susidariusių smulkių kraujagyslių. Vėliau, bėgant laikui, raudonumas pradeda blukti.
„Siekiant, kad randas būtų kuo mažiau matomas, labai svarbu kasdien jį tepti drėkinamuoju ir minkštinamuoju kremu, kuris maitintų randinį audinį. Kremo sudėtyje reikėtų ieškoti šlapalo, vitaminų A, E, hialurono rūgšties bei natūralių aliejų. Šios veikliosios medžiagos padės efektyviai drėkinti odą, pagreitins ląstelių atsinaujinimą ir suminkštins sukietėjusias vietas“, – pataria vaistininkė.
