„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis neigia tarp verslo asociacijų paplitusią nuomonę, kad techninės recesijos laikotarpis yra netinkamas vykdyti mokesčių reformą ir ši turėsianti neigiamą poveikį ekonomikai. Anot jo, tai argumentas, kurį visuomet naudoja grupės, kurioms mokesčiai didės, bet siūlomų pokyčių kontekste jis nėra paremtas faktais.
„Gero meto mokesčių reformai niekada nebuvo ir niekada nebus. Visuomet tie, kuriems galimai didėja mokesčiai, ras argumentų, kodėl nėra gerai. Bet jeigu mes pažiūrėtume į detales, tai poveikis ekonomikos augimui yra minimalus, per niekur nėra jokio stabdymo“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė N. Mačiulis.
Ekonomistas tvirtina, kad mokesčių reformos pakete pateikti siūlymai, tokie kaip neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) didinimas, yra veiksniai, kurie didintų vartojimą ir skatintų ekonomiką.
„Bet vienas iš pagrindinių rezultatų šios reformos yra tai, kad sparčiai didėja NPD. Netgi labai aiški data numatyta, kada susilygintų su minimaliu mėnesiniu atlyginimu. Už tai susimokėtų kažkas, kurie uždirba didesnes pajamas. Jie papildomai suneštų lėšų tam, kad didėtų NPD. Čia nėra ekonomiką stabdantis veiksnys. Didesnes pajamas gaunantys ir mažiausiai uždirbantys visas tas pajamas išleidžia ir tai paskatina vidaus paklausą“, – aiškino ekonomistas.
ELTA primena, kad Vyriausybės teikiamoje mokesčių reformoje siūlomi Gyventojų pajamų mokesčio (GPM), Pelno mokesčio ir Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymų pakeitimai.
GPM įstatymo projektu siūloma peržiūrėti pajamų mokesčio tarifus, perskirstant mokesčio naštą tarp su darbo santykiais ir jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų ir kitų rūšių aukštesnių pajamų, taip pat keisti individualios veiklos apmokestinimo sąlygas ir peržiūrėti mokesčių lengvatas numatant dovanų iš artimųjų asmenų ribojimus.
Taip pat siekiama atsisakyti GPM lengvatų ilgalaikėms gyvybės draudimo ir pensijų fondų įmokoms bei supaprastinti pajamoms iš investavimo taikomą apmokestinimo režimą įvedant naują priemonę – investicinę sąskaitą. Galiausiai GPM įstatymo pakeitimais numatoma supaprastinti pajamų mokesčio deklaravimo ir mokesčio permokos grąžinimo tvarką, numatant automatinį deklaracijos pateikimą.
Tuo metu Pelno mokesčio įstatymo projektu siūloma suteikti visam verslui teisę taikyti momentinį tam tikro ilgalaikio turto nusidėvėjimą ir pratęsti papildomiems 5 metams pelno mokesčio lengvatas investiciniam projektui bei filmų gamybai.
PVM įstatymo projektu siūloma padidinti registravimosi PVM mokėtojais ribą nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst. eurų ir išplėsti socialinių paslaugų neapmokestinimo PVM apimtį.
Kartu teikiamas ir nekilnojamo turto mokesčio (NTM) įstatymo projektas, kuriuo siūloma nustatyti minimalų nekilnojamojo turto mokesčio 0,5 proc. tarifą vėjo elektrinėms, o visam fizinių asmenų nekilnojamam turtui, naudojamam pajamoms iš žemės ūkio veiklos uždirbti, taikyti lengvatinį mokesčio tarifą. Priėmus NTM pakeitimus, vidutinis mokestis už gyvenamąjį būstą gyventojui siektų 14 eurų per metus.
Galiausiai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) mokesčių reformoje siūlo plėsti nedarbo socialinio draudimo sistemos aprėptį, įtraukiant papildomas savarankiškai dirbančių asmenų grupes į nedarbo socialinio draudimo sistemą ir trumpinant minimalaus nedarbo socialinio draudimo stažą nuo 12 mėn. per pastaruosius 30 mėn. iki 9 mėn. per pastaruosius 30 mėnesių.
Taip pat, siekiant, kad padidėtų mažiausias nedarbo socialinio draudimo išmokas gaunančių bedarbių galimybės patenkinti būtiniausius asmeninius vartojimo poreikius, SADM siūlo nustatyti minimalią nedarbo socialinio draudimo išmoką, atitinkančią 5 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžius – šiais metais tai būtų 245 eurai.
Žygimantas Šilobritas (ELTA)
