Daugiau nei pusė (57 proc.) Lietuvos gyventojų save priskiria vidurinei klasei – 2 proc. punktais daugiau nei prieš metus. Tačiau atotrūkis tarp gaunamų ir norimų pajamų išlieka didelis – „Swedbank“ inicijuotos apklausos duomenimis, vidurinės klasės atstovai norėtų uždirbti vidutiniškai 50 proc. daugiau nei uždirba dabar, o jų pasitenkinimas gaunamomis pajamomis sumažėjo.
„Didžioji dalis vidurinei klasei save priskiriančių gyventojų kasdienius poreikius gali patenkinti be didesnių sunkumų. Tačiau tai dar nereiškia, kad jie jaučia visišką finansinį komfortą. Žvelgdami į ateitį žmonės nori ne tik išlaikyti dabartinį gyvenimo lygį, bet ir greičiau įgyvendinti finansinius tikslus, sukaupti didesnį rezervą ar daugiau investuoti“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Lūkesčiai skiriasi priklausomai nuo grupės: žemesnei vidurinei klasei save priskiriantys gyventojai norėtų uždirbti 71 proc. daugiau, aukštesnei vidurinei klasei ir elitui save priskiriantys – 34 proc. daugiau, o nepasiturintys respondentai – net 91 proc. daugiau.
Kaip rodo apklausa, vidurinei klasei save priskiriančių gyventojų pasitenkinimas pajamomis šiemet sumažėjo. Pasitenkinimą lemia ne tik gaunamas atlyginimas, bet ir tai, ką už jį galima nusipirkti.
„Šiemet kiek išaugusi infliacija suvalgė dalį atlyginimų augimo, todėl natūralu, kad pasitenkinimo jausmas sumenko, net jei formaliai vidurinė klasė padidėjo“, – priduria vyresnioji „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė.
Gyventojų nuomone, vidurinė klasė prasideda nuo 1500 eurų „į rankas“
Tyrimas taip pat atskleidė, kokias pajamas gyventojai sieja su vidurinės klasės statusu. Daugiausiai respondentų nurodė, kad žmogų vidurinei klasei jau galima priskirti tuomet, kai jo mėnesio pajamos siekia 1500 – 2000 eurų „į rankas“. Tuo tarpu pirmą kartą atliekant tokią apklausą 2018 metais, įvardijama suma buvo 1000 – 1900 eurų. Šių metų apklausoje respondentai taip pat išreiškė nuomonę, kad daugiau kaip 3000 eurų per mėnesį uždirbantis žmogus jau peržengia vidurinės klasės ribą.
Vis dėl to tai, kad žmogus save laiko ar nelaiko vidurinės klasės atstovu, ne visada sutampa su oficialioje statistikoje naudojamais skaičiavimais. Pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos apibrėžimą (EBPO) vidurinei klasei priskiriami tie gyventojai, kurių pajamos siekia 75–200 proc. šalies atlyginimų medianos. Tai reiškia, kad vidurine klase Lietuvoje reikėtų laikyti tuos gyventojus, kurių pajamos siekia 1060 – 2520 eurų atskaičius mokesčius.
„Vadovaujantis EBPO apibrėžimu, vidurinė klasė Lietuvoje stabiliai auga ir šiemet, remiantis „Sodros“ duomenimis, pasiekė rekordinius 57 proc. Vis dėlto šis rodiklis matuoja tik dirbančiuosius – jis neapima nei bedarbių, nei su individualia veikla ar verslo liudijimu dirbančių gyventojų, kurių pajamos augo kiek lėčiau nei dirbančiųjų pagal darbo sutartis“, – atkreipia dėmesį G. Ilekytė.
Nuosavas būstas – svarbiausias vidurinės klasės atributas
Gyventojų nuomone, pajamos nėra vienintelis ir svarbiausias veiksnys, kuris apibrėžia vidurinę klasę. Net 62 proc. respondentų pačiu svarbiausiu vidurinės klasės atributu įvardijo nuosavą būstą. Beveik pusė (47 proc.) mano, kad vidurinės klasės atstovas turėtų galėti visiškai patenkinti savo šeimos poreikius ir dar atidėti pinigų taupymui. Daugiau nei trečdalis (38 proc.) svarbiu atributu laiko gyvenimą be skolų, o daugiau nei ketvirtadalis (27 proc.) – sukauptą 3–6 mėnesių finansinį rezervą.
„Galimybė turėti nuosavą būstą gyventojams išlieka itin svarbi. Didelė dalis (27 proc.) respondentų taip pat nurodė, kad staiga gavus 10 tūkst. eurų nenumatytų pajamų, jas nukreiptų į būsto atnaujinimą. Kartu daugėja ir gyventojų, kurie pirmiausia rinktųsi investuoti – tokių dalis nuo 24 proc. išaugo iki 26 proc. šiemet. Tai rodo, kad finansiniai prioritetai pamažu keičiasi. Vis daugiau žmonių siekia ne tik pagerinti gyvenimo kokybę, bet ir kaupti ilgalaikį finansinį turtą bei taip stiprinti savo finansinę sveikatą“, – sako J. Cvilikienė.
Jaunimas vidurinei klasei save priskiria dažniau
Kaip rodo tyrimas, dažniausiai save vidurinei klasei linkę priskirti jauni, 18-35 metų šalies gyventojai, o rečiausiai – vyresnio amžiaus respondentai. Tai atspindi ne tik objektyvius pajamų skirtumus, bet ir skirtingą savo finansinės padėties bei ateities galimybių vertinimą.
„Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, jaunų, 25-35 metų gyventojų atlyginimai Lietuvoje yra maždaug penktadaliu didesni nei 51–64 metų amžiaus grupės gyventojų. Didesnes pajamas jiems dažnai leidžia užsitikrinti ne tik reikalingi skaitmeniniai įgūdžiai, bet ir anglų kalbos žinios, taip pat didesnis pasitikėjimas savo jėgomis. Be to, jaunesni gyventojai dažniau dirba sparčiai augančiuose, aukštą pridėtinę vertę kuriančiuose sektoriuose. Negana to, tikėtina, kad jų požiūrį į savo socialinę padėtį formuoja ne vien dabartinės pajamos, bet ir didesnis tikėjimas savo ateities galimybėmis bei karjeros perspektyvomis“, – komentuoja G. Ilekytė.
Reprezentatyvų šalies gyventojų tyrimą 2026 m. gegužės mėn. pabaigoje „Swedbank“ užsakymu atliko nuomonės ir socialinių tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1022 respondentai. Tyrimo rezultatai reprezentuoja šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.
Straipsnyje gali būti pateikiamos partnerių nuorodos, už kurias portalas gali gauti komisinį atlygį.
Redakcija nėra susijusi su šio turinio rengimu ar publikavimu.
