Scenaristė, renginių organizatorė Jurga Klimaitė-Riebling jau keliolika metų gyvena tarp dviejų miestų: Oberhauzeno Vokietijoje, kur dirba jos vyras Dirkas ir mokosi dukros bei Vilniaus, į kurį Jurgą vis sugrąžina įdomūs projektai. Per tą laiką ne tik šeima pamilo jos gimtąjį miestą – jų draugai, giminės bei pažįstami, pirmą kartą atvykstantys į Vilnių, pasak Jurgos, lieka išsižioję: įsivaizduoto pilko sovietinio miesto įvaizdis visiškai subliūkšta. Jos nuomone, 700 metų jubiliejų švenčiantį Vilnių reikia pamatyti savo akimis, kad jį pamiltum.
Per kelis dešimtmečius miestas tapo kitoks
Vilnietė Jurga Klimaitė-Riebling užaugo Žirmūnuose, kur jos ir bendraamžių pramogos buvo paprastos: dviratis, Neries paupys, mokyklos stadionas, žiemą – su kaimynais kieme draugiškai susipiltas ledas, pačiūžos. Dar ir dramos studija legendiniame Žalianamyje, Antakalnyje, kur dabar įsikūręs Jaunimo centras – vaikystės vietoms ji iki šiol jaučia sentimentus. „Bet tada Žirmūnai buvo kiek kitokie. Šiaurės miestelį dar juosė tvora, bokšteliuose budėjo kareiviai. Niekas net nebūtų pamanęs, kad po kelių dešimtmečių ten veiks zoologijos sodas, vaikštinės uodegas išrietę lemūrai, bus prekybos centrų ir mielų kavinių. Beje, vienais metais Naujųjų naktį Vilniuje koncertavo mūsų draugai – vokiečių grupė „Fools Garden“. Sausio 1-ąją jie prašė cepelinų, nes šį patiekalą jau puikiai žino ir mėgsta. Deja, senamiestyje nedaug kas veikė. Vežiausi juos cepelinų būtent į Žirmūnus“, – šypsodamasi prisimena ji.
Dabartiniai Jurgos šeimos namai – Vilniaus centre. Grįžusi iš Vokietijos ji visada prasuka ratą per senamiestį pėsčiomis. „Einu ir šypsausi – gera! Šiandien Vilnius yra vakarietiškas miestas, tai džiugina. Visada, be išimčių, užsuku į mylimą „Invino“. To šurmulio, klegesio, juoko, kurių prisipildo šio baro vidinis kiemas, labai ilgiuosi išvykusi. Kaskart grįžusi sakau, kad reikėtų aplankyti kokį naują restoraną ar terasą, tačiau taip jau nutinka, kad vis tiek keliai atveda į mėgstamiausią vietą. Šalia kita autentiška vieta – „Garinis angelas. Ladies“, toks steampunk‘o stilistikos baras, priklausantis mano bičiuliams. Traukia užsukti pas juos, pasidžiaugti išskirtinai atrodančiais žmonėmis“, – prisipažįsta Jurga.
Vilniaus neįmanoma nepamilti
Pasak tarp Vokietijos ir Lietuvos gyvenančios žinomos renginių scenaristės, Vilniaus tiesiog neįmanoma nepamilti.
Pasak tarp Vokietijos ir Lietuvos gyvenančios žinomos renginių scenaristės, Vilniaus tiesiog neįmanoma nepamilti – tai ir sostinė, modernus, dinamiškas miestas, kuris tuo pat metu yra jaukus, artimas, išsaugojęs savo istoriją bei architektūrą.
„Jei įsivaizduočiau Vilnių kaip žmogų, jis galėtų atrodyti kaip Mindaugas Kazakevičius-Kryžius iš legendinės grupės „Exem“: stilingas, skrybėlėtas, gilaus žvilgsnio ir su paslaptimi. Nežinau, kaip Vilnių iliustruotų Dirkas, bet jis irgi mėgsta šį miestą. Širdis medumi apsipila, kai girdžiu jį, kalbantį apie Vilnių su savo bičiuliais – visada atsiliepia tik teigiamai. Mano vaikams čia patinka absoliučiai viskas. Dukros įsimylėjusios Žvėryną, žaidimų aikšteles, pasiplaukiojimus Nerimi, krantines, kuriomis galima važinėti paspirtukais ir, aišku, koncertus ar renginius, kai galima įkišti nosį į užkulisius. Anąsyk apsilankėme Energetikos ir technikos muziejuje – interaktyvi Virsmo salė mergaitėms paliko stiprų įspūdį. Joms patinka keliauti – daro tai nuo kūdikystės. Stengiamės kur nors visi kartu išlėkti, jei išpuola mokyklos atostogos ar ilgasis savaitgalis, – neseniai buvome Briugėje, Malagoje, Londone. Bet jei pasiūlytume joms rinktis tarp šių miestų ir Vilniaus – į vienus vartus laimėtų Vilnius“, – pasakoja J. Klimaitė-Riebling.
Sostinėje Jurga turi mėgstamą maršrutą, kuriuo vedasi visus užsieniečius draugus. „Praeiname pro Gedimino kalną, paskui būtinai prasukame Užupiu, įmerkiame kojas Vilnelėje. Pasifotografuoti su svečiais užsukame į Literatų gatvę, kokteilio – į bet kurį simpatišką senamiesčio restoraną, jų pilna. Savičiaus gatvėje svečiams pasakoju senas miesto legendas, šiurpias istorijas apie ten gyvenusį budelį, rodau siauriausią miesto gatvę. Nepraleidžiu progos pakalbėti ir apie istorinę asmenybę, kuria žaviuosi – karalienę Boną. Ji į Vilnių atsivežė Italiją – architektūrą, muziką, stalo įrankius, pomidorus, kremus, dekoltuotas sukneles. Tuo laiku Bona pakeitė ir miesto veidą, ir manieras, – kalba žinoma vilnietė. – Mūsų dienomis bet kurie bičiuliai, pirmą kartą atvykstantys į Vilnių, lieka išsižioję. Įprastai užsieniečiai būna susikūrę galvoje visiškai kitokį miestą – sovietinį, pilką. Pamatę jį realiai, maloniai nustemba. Vilniuje dar nebuvusiems vokiečiams sakau, jog reikia savo akimis pamatyti šį miestą, kad jį pamiltum.“
Vokiečių taisyklės kartais glumina
Lietuvos sostinėje Jurga su Dirku susipažino prieš 20 metų. Per šiuos du dešimtmečius miestas labai pasikeitė: „Tuo metu daug kas buvo kitaip. Pamenu, juokavome, kad visoje Lietuvoje yra tik du vyrai, avintys ryškiai geltonus kedus: vienas jų buvo mūsų draugas sunkiaatletis Ramūnas Vyšniauskas, kitas – Dirkas. Sunku net patikėti, bet tais laikais praeiviai atsisukdavo dėl keistesnės aprangos. Vyrai buvo konservatyvesni, o dabar miestas išlaisvėjęs.“
Vokiškasis Oberhauzenas, kuriame gyveno Jurgos vyras, pernelyg scenaristės nenustebino, bet prie šiek tiek kitokio gyvenimo būdo reikėjo įprasti. „Esu asfalto vaikas. Išėjus pro namų duris, man reikia už dviejų žingsnių rasti kavinę, o paskui žingsniuoti prospektu su kartoniniu kavos puodeliu. Vokietijoje gyvename nuosavų namų kvartale, tokioje „Nusivylusių namų šeimininkių“ gatvėje. Ten reikia automobilio, motorolerio ar bent dviračio“, – pasakoja Lietuvos pramogų pasaulio atstovė.
Ne vienas, pagyvenęs ar tik apsilankęs Vokietijoje, pastebi kultūrinius skirtumus: vokiečiai labiau paklūsta įvairioms taisyklėms. Jas išskiria ir Jurga. „Sakyčiau, esu laisvamanė, todėl nemėgstu žmonių, gyvenančių pernelyg griežtai pagal taisykles, o vokiečių „ordnung‘as“ nėra mitas – jie tikrai yra tvarkos ir nekvescionuojamų taisyklių žmonės. Tai kartais glumina. Turbūt taip ir neįprasiu, kad Vokietijoje, baseinų kompleksų pirtyse būtina išsirengti nuogai – jie tai vadina higienos taisyklėmis. Jei eitum į pirtį su maudymosi kostiumėliu – išbartų. Sunku įsivaizduoti panašų vaizdą sostinės SPA“, – juokiasi scenaristė.
