1981 m. lapkričio 21 d. ties Klaipėdos uosto šiauriniu molu sudužęs tanklaivis „Globe Asimi“ sukėlė didžiausią Baltijos jūros tanklaivio avariją. Į vandenį patekę naftos produktai užteršė ir Palangos paplūdimius. Šiandien nuo šios ekologinės katastrofos sukanka 45 metai.
📅 Atraskite Palangos istoriją – diena po dienos
Ar žinote, kokie įvykiai formavo Palangą ir Šventąją? Atsiverskite virtualų Palangos istorijos kalendorių, sužinokite svarbiausias datas ir pasidalykite jomis su draugais. Turite senų nuotraukų ar asmeninių prisiminimų? Papasakokite komentaruose – kartu išsaugokime kurorto istoriją ateities kartoms.
Kas įvyko 1981 metų lapkričio 21 dieną?
Pasak Aplinkos apsaugos agentūros, 170 metrų ilgio tanklaivis „Globe Asimi“, plaukiojęs su Gibraltaro vėliava, per smarkią audrą sudužo į tris dalis ties Klaipėdos uosto šiauriniu molu. Vėjo greitis siekė 24 m/s, gūsiai – iki 30 m/s. Laivo įgula buvo išgelbėta, tačiau į jūrą išsiliejo 16 493 tonos naftos produktų.
Kaip nafta pasiekė Palangos paplūdimius?
Audros, vėjai ir jūros srovės mazutą nešė šiaurine Lietuvos pakrante. Užterštas apie 90 kilometrų pakrantės ruožas. Vietomis paplūdimius padengė net 20–30 centimetrų storio mazuto sluoksnis. Vienos didžiausių žalų patyrė Klaipėdos ir Palangos poilsio zonos.
Palangos viešosios bibliotekos „Palangos įvykių kronikoje“ prie 1981 m. lapkričio 21 d. įrašyta, kad Palangos paplūdimiai nukentėjo dėl tanklaivio avarijos metu Klaipėdos uoste išsiliejusio mazuto. Šis įrašas liudija, kodėl data svarbi būtent kurorto istorijai.

Valymo darbai kainavo ir dalį paplūdimių smėlio
Nuo 1981 m. gruodžio iki 1982 m. rugpjūčio Lietuvos pakrantę valė įmonės, organizacijos ir savanoriai. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, iškasta ir išvežta apie 600 tūkstančių tonų mazutu užteršto smėlio. Tai padėjo šalinti taršą, tačiau kartu buvo prarastas didžiulis natūraliai susiformavusio paplūdimių smėlio kiekis. Šiandien apie pakrantės apsaugos poreikį primena ir Palangos bei Šventosios paplūdimių papildymo smėliu projektai.
1983 m. sausį po stiprių audrų Klaipėdos–Šventosios pakrantės ruože jūra išplovė daugiau kaip 900 tūkstančių tonų paplūdimių, kopų ir skardžių nuogulų. Agentūra pažymi, kad didelio smėlio kiekio išvežimas prisidėjo prie pakrantės stabilumo problemų. Plačiau apie šiuolaikines priemones rašėme publikacijoje „Dalis Baltijos jūros pakrančių bus papildyta smėliu“.
Kada Palangos pajūris vėl tapo tinkamas poilsiui?
1982 m. šiltuoju sezonu poilsiautojai jau galėjo grįžti į paplūdimius. Tyrimų duomenimis, naftos junginių užterštumas iki foninio lygio priartėjo 1982 m. lapkritį. Paskutiniai sudužusio tanklaivio likučiai ties Klaipėdos uosto šiauriniu molu pašalinti tik 2006 metais.
Kuo ši istorija svarbi Palangai šiandien?
„Globe Asimi“ katastrofa primena, kad Palangos paplūdimiai yra ne tik turizmo traukos vieta, bet ir jautri gamtinė sistema. Viena nelaimė jūroje gali paveikti visos pakrantės aplinką, poilsį ir ilgalaikę kranto raidą. Avarijos patirtis prisidėjo prie naftos taršos plitimo prognozavimo metodikų kūrimo. Su kitais kurorto istorijos ir paveldo pasakojimais susipažinkite straipsnyje apie Šventosios uosto istorines nuotraukas.
Kitas įdomus istorinis pasakojimas – lapkričio 20-osios įvykiai Palangoje. Dar daugiau datų ir istorijų rasite virtualiame Palangos istorijos kalendoriuje.
Ar prisimenate šią katastrofą, matėte mazutu užterštus Palangos paplūdimius arba dalyvavote juos valant? Pasidalykite savo ar artimųjų prisiminimais.
Šaltiniai
- Palangos viešoji biblioteka – „Palangos įvykių kronika“.
- Aplinkos apsaugos agentūra – 40 metų po „Globe Asimi“ tanklaivio avarijos.









