3 C
Palanga
7 kovo

Duona gydė moteris, o kanapes naudojo pasninkui?

Ar jau skaitėte?

Šiandien mums įprasta ant stalo matyti ruginę duoną, gaminti įvairiausius patiekalus iš bulvių, o dieną pradėti nuo juodos kavos puodelio. Tačiau senoji lietuviška virtuvė atrodė kiek kitaip, nei šiandien, o jai būdingos savybės ir ritualai gali nustebinti net ir didžiausią mūsų tautos tradicijų puoselėtoją.

Etnologų teigimu, nors dažnas lietuvis neįsivaizduoja savo gyvenimo be cepelinų ar vėdarų, turime daugybę lietuviškų unikalių patiekalų, galinčių papuošti pasaulio kulinarijos stalą. Tarp jų puikuojasi juoda ruginė lietuviška duona, žemaitiškas kastinis, suvalkietiškas skilandis, lietuviški koldūnai, balandėliai, daugybė savitų brandintos žvėrienos, laukinės paukštienos patiekalų, lietuviški saldūs sūriai ir kitos įvairios mūsų krašto virtuvės gėrybės.

„Nors Lietuva palyginti nedidelė šalis, tačiau čia skiriasi net atskirų etnografinių regionų mitybos įpročiai. Dzūkai nuo seno garsėja grybų ir uogų patiekalais, grikių bandomis, žemaičiai – kraujiniais vėdarais, kastiniu. Aukštaičiai, o ypač biržiškiai ar pasvaliečiai, garsėja kaip puikūs aludariai, ir niekas nemoka taip skaniai bei kvapniai išrūkyti mėsos, kaip suvalkiečiai, arba žuvies – kaip Pamario gyventojai“, – sako etnologė Nijolė Marcinkevičienė.

Indrė Baltrušaitienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, pastebi, kad šiandien pirkėjams lietuviška prekė savaime yra ne tik vertybė, bet ir kokybės garantas. Jiems svarbu kuo didesnis lietuviškos produkcijos pasirinkimas.

„Maisto atžvilgiu lietuviai yra tikri patriotai, todėl visuomet stengiamės pasiūlyti kuo įvairesnės lietuviškos produkcijos. Nuolat bendradarbiaujame su ūkininkais ir smulkiaisiais gamintojais iš visų Lietuvos regionų, kad galėtume pirkėjams pasiūlyti nuo kaimiškų kiaušinių iki aromatingų arbatų, nuo raugintų ir marinuotų skanėstų iki visada šviežių miško, sodo bei daržo gėrybių. Puoselėjame lietuviškos virtuvės tradicijas ir skatiname pirkėjus atsigręžti į savo šaknis, susipažinti, iš kokių kraštų yra atėję jų mėgstami maisto produktai ar patiekalai“, – sako I. Baltrušaitienė.

Pasak jos, pirkėjams svarbu, kad lietuviškos būtų ne tik šviežios daržovės ir vaisiai, tarp kurių itin populiarūs pomidorai, agurkai, kopūstai, bulvės, obuoliai, kriaušės ar slyvos, bet ir kiti maisto produktai.

„Ypač perkami lietuviški pieno produktai – pienas, kefyras, jogurtas ar varškė, taip pat šviežia mėsa ir, žinoma, konditeriniai kepiniai. Mūsų prioritetas – kokybė ir šviežumas, todėl savo konditerijos gaminiuose naudojame lietuviškus miltus, lietuvišką sviestą ir lietuvišką pieną. Patys kepame biskvitus, verdame ir gaminame daugelį kremų. Nors platų konditerijos asortimentą dažnai papildome kitų šalių tradiciniais gaminiais, tačiau niekada nepamirštame ir Lietuvos bei tradicinių mūsų krašto kepinių“, – teigia I. Baltrušaitienė.

Bulvės Lietuvą pasiekė tik XVIII amžiuje

Etnologės N. Marcinkevičienės teigimu, šiandien nuo lietuviškos virtuvės neatsiejamos bulvės mūsų kraštą pasiekė tik 1769 metais. Manoma, kad pirmieji jų galėjo paragauti šiauliečiai arba alytiškiai.

„Plačiai bulvės pradėtos auginti tik XIX a. viduryje ir Lietuvos istorijai labiausiai nusipelnė tuo, kad kartu su šios lengvai auginamos ir saugomos daržovės atėjimu iš šalies visam laikui pasitraukė didysis badas. Daugelis tarkuotų bulvių patiekalų, tokių kaip kugelis, bulvinės bandos, kukuliai ir kiti, į Lietuvą atkeliavo iš Vokietijos. Jos ilgą laiką net buvo vadinamos vokiškai – kartofelėmis“, – sako. N. Marcinkevičienė.

Naujoves atnešė suvalkiečiai

Suvalkijoje anksčiau nei kituose Lietuvos regionuose buvo panaikinta baudžiava ir kaimai išsiskirstė į viensėdžius. Tai, kad šiame krašte didesnę regiono ploto dalį užėmė dirbamos derlingos žemės, lėmė, jog maisto gamyboje vyravo žemės ūkio produktai, taip pat sparčiau nei kituose Lietuvos kraštuose vystėsi ir gyvulininkystė.

„Dėl šių procesų ir žmonių darbštumo būtent Suvalkijoje anksčiau nei kitur atsirado sąlygos išleisti vaikus į mokslus. Galimybė išvykti į didesnius miestus, užsienį, šviesuomenės atsiradimas padarė įtaką ir naujesniems procesams kulinarinio paveldo srityje. XX a. pradžioje suvalkiečiai vieni iš pirmųjų Lietuvoje įnešė naujovių mitybos režime – atsirado rytinė kava, maisto įvairovė, valgymo etiketas“, – pasakoja etnologė.

Tikėjo, kad duona ir gydo, ir namus saugo

Pietinėje Lietuvoje – Dzūkijoje – lietuviai nuo seno kepė paprastą ruginę duoną, kurią kartais paskalsindavo viena kita sauja grikinių miltų ar virtų bulvių koše. Šis kraštas taip pat pasižymėjo specifika kepti bulvėje išpjaustytais ir atspaustais ornamentais dailintą vestuvinę duoną.

„Įdomiausia tai, kad ir visi užkviestieji privalėjo vestuvinę duoną marginti raštais. Užėjęs prašalaitis iš ant stalo gulinčios padailintos duonos žinojo, kad šeimininkai laukia vestuvių puotos. Šiame krašte taip pat ilgai tikėta, jog devynių raugų (namų) duona gydo sunkiausias moterų ligas. O suvalkiečiams, kurie mėgo, kad ant stalo visada būtų duonos, ji simbolizavo namų gerovę“, – teigia N. Marcinkevičienė.

Virtinius valgydavo pusryčiams

Aukštaitijoje, kur gerai derėjo kviečiai, pačiu populiariausiu valgiu tapo virtiniai. Visos šio krašto šeimininkės turėjo įrankius virtiniams gaminti: geldelę, pailgą kočėlą, kiaurasamtį ir lentą, ant kurios dedami iš puodo išimti virtiniai.

„Be virtinių ne tik neapsiėjo šio krašto vestuvės ir krikštynos, aukštaičiai juos virdavo net pusryčiams. Jie buvo taip pamėgti, jog šio krašto žmonės, norėdami apie ką nors maloniai pasisakyti, prilygindavo tai virtiniui. Pavyzdžiui, „gražus kaip virtinis“ arba „geras, kaip ką tik virtinių prišveitęs“. Pavasarinių švenčių metu virtinių sočiai privalgyti turėjo visi šeimos nariai, tikėta, kad dėl to karvės bus pieningos, žolė gerai žels ir višots bus dėslios“,– sako etnologė.

Kanapes naudojo pasninkui

Etnologė pasakoja, kad Žemaitijoje, o ypač apie Šilalę, kaip niekur kitur, buvo mėgstamos kanapės. Ši kultūra labiausiai tiko pasninkui.

„Populiariausias patiekalas buvo kanapių taboka, kitaip vadinamas spirgutis. Jį gaminant pagruzdintus grūdus pildavo į grūstuvę ir nugrūdę, nusijoję, vėl tai pakartodavo. Berdavo druskos, pipirų ir supjaustytų svogūnų. Mišinį grūsdavo tol, kol pasidarydavo tešla. Tada vėl viską spragindavo keptuvėje, kol pasidarydavo milteliai ir valgydavo su bulvėmis. Neapsieita ir be kanapinio pieno, kuris gaunamas ant trintų kanapių užpilant šilto vandens, bei kanapių rasalo – į kanapių pieną įmaišius sutrintą silkę ir svogūnų. Žemaičiai taip pat buvo pamėgę košę iš kanapių. Paskrudintas kanapes sugrūsdavo, nusijodavo ir jų miltus vis pamaišant pildavo į verdantį vandenį. Prieš valgant paskanindavo svogūnais, pipirais ir druska“, – pasakoja N. Marcinkevičienė.

Indrė Baltrušaitienė
Komunikacijos vadovė

Laiko tėkmei nepavaldi dainininkė Giulija atvirai apie sveikatos bėdas ir jaunystės receptą

Tikra Lietuvos estrados pažiba Giulija Baužienė prieš daugiau nei tris dešimtmečius pasirodžiusi scenoje iš karto užkariavo gerbėjų širdis ir pelnė klausytojų simpatijas. Vis tik ilgametė patirtis muzikos pasaulyje ir alinantis darbas scenoje paliko žymę...

„Žalgirio“ fanai kviečiami vienytis ir pasiekti sirgalių atvaizdų rekordą

Trykštanti sirgalių energija, palaikymo šūksniai, garsios skanduotės – to „Žalgirio“ krepšininkai negirdėjo beveik visą sezoną. Žaidimas ir pergalės tuščioje arenoje sportininkams ir jų fanams tampa savotišku iššūkiu – kai tribūnose spengia tyla, net ir...

Kovo 7-oji, sekmadienis, diena su audioknyga

Kovo 7-oji, sekmadienis, 10 savaitė. Saulė teka 6.54 val., leidžiasi 18.07 val. Dienos ilgumas 11.13 val. Mėnulis (delčia). Geras SUDOKU, čempionatas čia » Vardadieniai: Felicita, Galmantė, Milbartas, Rimtautas, Tomas. Orai šiandien: Šiandien pirmoje dienos pusėje daug kur protarpiais krituliai, vyraus šlapdriba,...

Ekspertai: liūdnai pagarsėjusių „Google Play“, „Snapchat“, „CityBee“ duomenų nutekėjimo skandalų buvo galima išvengti?

Pastarųjų savaičių įvykiai, kurių metu buvo nutekinti žinomų Lietuvos bendrovių ir internetinių puslapių klientų duomenys, iškėlė opų klausimą – ar mūsų šalies verslai išties imasi visų įmanomų priemonių savo duomenų saugumui užtikrinti? Antivirusines ir...

Šiandien numatomos sudėtingos orų sąlygos

Šiandien pirmoje dienos pusėje daug kur protarpiais krituliai, vyraus šlapdriba, sniegas, antroje dienos pusėje krituliai bus trumpalaikiai, vyraus sniegas. Vietomis pustys, kils trumpa pūga, iki vidurdienio ir vakare daugelyje rajonų plikledis. Pūs stiprus vakarų,...

Horoskopai kovo 7 dienai

AVINASGalimos abejonės jūsų reputacija ar kompetencija bus visiškai niekuo nepagrįstos, bet vis dėlto priimkite tai kaip įspėjamąjį signalą. Vyresnybė anaiptol nėra taip gerai ir objektyviai informuota apie padėtį, kaip mano esanti. 10 įdomių faktų apie...

Vakarykštės vakarienės likučiai – ne bėda: maisto tausojimo idėjos

Vis aktyviau pasaulyje kalbant apie maisto tausojimo naudą, šiai idėjai nelieka abejingi ir lietuviai. Maisto švaistymas yra viena didžiausių šiuolaikinių vartotojų problemų, o norint jai užkirsti kelią, dažnai užtenka pradėti nuo savo virtuvės. Lietuviško...

Sveikatos centras informuoja apie kovo 5 dienos COVID-19 protrūkius

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius. Epidemija, apie kurią garsiai nekalbama – serga daugiau nei ketvirtadalis šalies gyventojų » Per praėjusią parą izoliuoti 1090 didelės rizikos...

Atlyginimų atotrūkis tarp savivaldybių pasiekė naują rekordą

Atlyginimai Lietuvoje toliau kyla sparčiausiai nuo 2004-2008 m. stebėto bumo laikų. Statistikos departamento duomenimis, paskutinį 2020 m. ketvirtį vidutinis darbo užmokestis į rankas buvo net 12,8 proc. didesnis nei prieš metus ir siekė 967...

Lietuvos zoologijos sodas atveria vartus ir kviečia apsilankyti

Po beveik 5 mėnesių pertraukos, šeštadienį, kovo 6 d., 9:00 val., Kaune įsikūręs Lietuvos zoologijos sodas vėl atveria vartus lankytojams. Tiesa, neilgam, greitu metu zoologijos sodas užsidarys du metus truksiančiai renovacijai. Tad visi norintys...

Kovo 6-oji, šeštadienis, rekomenduojami virtualus renginiai

Kovo 6-oji, šeštadienis, 10 savaitė. Saulė teka 6.56 val., leidžiasi 18.05 val. Dienos ilgumas 11.09 val. Mėnulis (delčia). 10 įdomių faktų apie loterijas » Vardadieniai: Gerasimas, Karigailė, Koletė, Norvilas, Perpetua, Raminta, Rožė. Orai šiandien: Kovo 6-os dieną Lietuvoje nepastoviai debesuota. Žymesni...

Rekomenduojame kovo 6-osios kultūrinius – virtualius renginius

ONLINE: OKT | Vilniaus miesto teatras: „Jelizaveta Bam“ (rež. Oskaras Koršunovas) Bilietus galite nusipirkti čia »   Kauno valstybinio lėlių teatras: Virtualus spektaklis. PASAKŲ NAMAI. Transliacijos pradžia: 12 val. Bilietus galite nusipirkti čia »   Naujausios audio knygos. Pavartyk jas » Kauno...

Atnaujintas paveiktų šalių sąrašas: išsitirti dėl COVID-19 privaloma prieš grįžtant į Lietuvą

Penktadienį atnaujintą paveiktų šalių ir regionų, iš kurių atvykus taikomos griežtesnės izoliacijos sąlygos, sąrašą papildė Malta ir Serbija, nebeliko – Latvijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Albanijos, Andoros, Sent Lucijos. Siekiant sumažinti COVID-19 mutacijų, sparčiai plintančių...

Iš šiaurės vakarų artėjantis ciklonas neša vėjuotus su krituliais orus

Kovo 6-os dieną Lietuvoje nepastoviai debesuota. Žymesni krituliai dar neatkeliaus. Vėjas pietvakarių, 8–13 m/s, antroje dienos pusėje vakariniuose ir šiauriniuose rajonuose daug kur stiprūs gūsiai iki 15–19 m/s. Aukščiausia temperatūra 0–5 laipsniai šilumos. „Juodos“ kasos...