Dauguma Lietuvos gyventojų aplaidžiai rūpinasi savo sveikata ir pas gydytojus apsilanko tik prispirti problemų – jau susirgę. Lietuvos higienos instituto duomenimis, pernai iš visų apsilankymų pas šeimos gydytojus tik 13 proc., arba apytiksliai vos vienas iš dešimties buvo skirti profilaktikai.
„Akivaizdu, kad neturime įpročio sveikatą pasitikrinti profilaktiškai. Devyniais iš dešimties atvejų pas šeimos gydytoją pacientai ateina jau susidūrę su konkrečiomis bėdomis ir tai yra didelė problema. Net visiškai gerai besijaučiančio žmogaus organizme gali būti prasidėję įvairūs pokyčiai, kurių be sveikatos patikrinimo nepastebėsi, nes organizmas dar nesiunčia gąsdinančių signalų. Profilaktiniai apsilankymai pas odontologus jau tapo savaime suprantami, toks pats įprotis turėtų susiformuoti ir kalbant apie apsilankymus pas šeimos gydytoją“, – teigia UAB „Diagnostikos laboratorija“ („Antėja laboratorija“) direktorė medicinai, laboratorinės diagnostikos gydytoja Dangira Babenskienė.
Stabdo nenoras atsiprašinėti iš darbo
Gydytojos teigimu, profilaktiškai sveikatą vertėtų pasitikrinti kartą per metus, nes pastebėti pakitimai ar tyrimų nukrypimai nuo normos gali padėti užkirsti kelią ligai, kurios gydymas galėtų kainuoti daug pinigų, ir dar daugiau laiko. Todėl dažnai iš pacientų girdimą pasiteisinimą, kad sveikatos pasitikrinti negali, nes dėl didelio krūvio sudėtinga atsiprašyti iš darbo, gydytoja D. Babenskienė vadina tiesiog atsikalbinėjimu.
„Profilaktiniam pasitikrinimui žmonės sugaišta vidutiniškai 20 minučių, tačiau pavėluotai diagnozuotas susirgimas vien dėl to, kad nebuvo tikrintasi profilaktiškai, gali atimti žymiai daugiau laiko, lemti dažnus ar ilgai besitęsiančius nedarbingumo laikotarpius. Todėl rekomenduočiau pergalvoti ir perdėlioti prioritetus, kai kalbama apie sveikatą“, – aiškina laboratorinės diagnostikos gydytoja Dangira Babenskienė.
Darbuotojų gerovės ir sveiko pastato sistemos „Fitwel“ ambasadorė, „Urban Inventors“ paslaugų vystymo projektų vadovė Rūta Vismantė sako, kad pastaruoju metu Lietuvoje stebima tendencija, kai darbdaviai sudaro galimybes darbuotojams greitai išsitirti ir profilaktiškai pasitikrinti sveikatą net ir darbo metu, kad darbuotojui nereikėtų verstis per galvą ieškant tam laiko ir jaustis kaltiems, jei tenka atsiprašinėti.
„Sveikata, žinoma, pirmiausia yra kiekvieno žmogaus asmeninė atsakomybė, bet darbdaviui jo darbuotojų sveikata taip pat turi rūpėti, nes sveikas darbuotojas bus labiau motyvuotas, emociškai geriau jausis, labiau įsitrauks į veiklą“, – teigia R. Vismantė.
Svarbi lėtinių ligų profilaktika
D. Babenskienės teigimu, dažniausios ligos yra širdies ir kraujagyslių, vėžiniai susirgimai, cukrinis diabetas. Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos Lietuvoje kasmet tampa 56 proc. visų mirčių priežastimi. Prie to nemažai prisideda ir stresas, kurį patiriantys teigia dauguma besikreipiančiųjų į gydytojus.
„Daugelis žmonių gyvena nuolatinio streso sąlygomis ir labai dažnai patiria nervinę, psichinę bei emocinę įtampą. Ilgalaikis stresas išsekina organizmą, todėl didėja tikimybė susirgti onkologinėmis, širdies ir kraujagyslių bei kitomis lėtinėmis ligomis. Vis jaunesni žmonės suserga vėžiu – liga, turinčia keturias stadijas. Tai reiškia, kad iki galutinės, nepagydomos stadijos turime daug laiko, tačiau periodiškai nesitikrindami, mes šių susirgimų neidentifikuosime.
Dažniausiai atsitiktinai aptinkamas ir cukrinis diabetas. Ligos diagnostika labai paprasta – tereikia sekti cukraus kiekį kraujyje, o jos negydant liga komplikuojasi inkstų nepakankamumu, apakimu ar net galūnių amputacijomis“, – atkreipia dėmesį gydytoja.
Nuovargis gali turėti ir medicininę priežastį
Gydytoja sako pastebinti, kad profilaktinių sveikatos patikrų ypač vengia jaunesnio amžiaus žmonės, susikoncentravę į karjerą ir galvojantys, kad sveikatos problemos gali kilti tik vyresniame amžiuje. Visgi, būtent jauni darbuotojai dažniausiai skundžiasi nuovargiu, kuris kenkia darbinei veiklai bei gyvenimo kokybei. To priežastimi gali būti ne tik pervargimas ar dideli darbo krūviai, o taip pat kepenų, širdies ar inkstų funkcijų sutrikimai, cholesterolio disbalansas, vitaminų, mikroelementų ar gliukozės kiekio pokyčiai, infekcinės ir kitos ligos ar sutrikimai.
„Nuovargį turbūt jau galima vadinti XXI a. liga, nes beveik kiekvienas, ypač darbingo amžiaus, žmogus juo skundžiasi. Ilgalaikis, keletą mėnesių trunkantis nuovargis, nepraeinantis net pakankamai išsimiegojus, mažina produktyvumą, blogėja trumpalaikė atmintis, dėmesio koncentracija, pradeda kamuoti galvos, raumenų, kaklo ar sąnarių skausmai“, – pasakoja D. Babenskienė.
Jos teigimu, medicininę priežastį (ligą ar organizmo funkcijos sutrikimą) turintis nuovargis savaime nepraeis, nors žmonės labai dažnai linkę taip manyti. Tačiau pasidalinus šia bėda su šeimos gydytojais, atlikus reikiamus tyrimus ir išsiaiškinus priežastį, situacija gali pagerėti vien pavartojus reikiamų mikroelementų arba pradėjus gydyti nuovargį keliančią ligą.
