Iššūkių kupinoje ekonominėje aplinkoje verslas priverstas susidoroti su precedento neturinčiu karo Ukrainoje sukeltu krizės mastu ir jo poveikiu – didėjančia palūkanų norma, tiekimo grandinės sutrikimais, vartotojų elgesio pokyčiais bei darbuotojų stygiumi. Siekiant sušvelninti ekonominį poveikį, valstybės vaidmuo čia ypač svarbus, nes nuo atliktų veiksmų priklausys, kaip ilgalaikėje perspektyvoje pavyks sumažinti karo sukeltas pasekmes šalies prekybai ir investicijoms. Todėl, praėjus daugiau nei metams nuo karo pradžios, metas apžvelgti, ar teikiama pagalba verslui pasiteisino?
Pasak įmonės „Baltic Timber Comany“ vadovo Renvido Raudžio, žaliavų kainai išaugus vos ne dvigubai, teko ieškoti papildomo finansavimo, o medienos kainai kylant būtų buvę pakankamai sudėtingai išlikti rinkoje, nes gamybos procesas užtrunka, o užsakovai nenori ilgai laukti. Įmonė nusprendė papildomo finansavimo kreiptis į nacionalinę plėtros įstaigą „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), kuri šiuo metu teikia paskolas su sunkumais dėl karo Ukrainoje susiduriantiems verslams.
Tarp labiausiai pažeidžiamų sektorių
Bendrovė medienos gamyba ir prekyba užsiima jau nuo 2009 metų. Įmonė perka neobliuotą medieną ir pagal užsakymus obliuoja, gamina terasines lentas, konstrukcinę statybinę medieną, dailylentes. O pagamintus produktus parduoda tiek Lietuvos rinkoje, tiek užsienio – Šveicarijoje, Prancūzijoje, Anglijoje.
„Pagrindinė žaliava – Sibiro maumedžio, eglės, pušies mediena. Anksčiau visą medieną atsiveždavome iš Rusijos, tačiau, prasidėjus karui Ukrainoje, buvo įvesti ribojimai ir teko ieškoti kitų tiekėjų. Žaliavos kaina pabrango 100 proc. ir daugiau, todėl, kad nupirkti žaliavinės medienos, teko ieškoti ir papildomų finansavimo šaltinių“, – sako R. Raudys.
Su tuo, kad labiausiai nukentėjusiais sektoriais išlieka pramonė bei gamyba, sutinka ir INVEGOS Priemonių valdymo skyriaus projektų vadovė Aistė Masiulionienė ir priduria, kad didžiausias iššūkis karo pradžioje šių sektoriaus atstovams buvo naujų tiekėjų paieškos.
„Pagal Europos Komisijos 2021 m. duomenis, Rusija buvo penkta pagal dydį Europos Sąjungos (ES) prekybos partnerė, kuri sudarė 5,8 proc. visos ES prekybos. Karo pradžioje ES įmonės tik minimaliai patyrė importo sutrikimus iš Rusijos. Tačiau kai kurios Rytų ir Vidurio Europos šalys, pavyzdžiui, Baltijos šalys, nuostolius patyrė daug labiau nei kitos ES šalys“, – sako A. Masiulionienė.
Tai patvirtina ir Lietuvos banko (LB) pateikti metinio importo augimo duomenų rezultatai – nors fiksuojamas metinio importo augimo mažėjimas visais mėnesiais nuo 2022 m. rugpjūčio mėn., tačiau 2023 m. kovo mėn. importas susitraukė jau 6,6 proc. Kaip skelbiama LB komentare, mažėjantį metinį importo augimo tempą lėmė mažėjantis chemijos pramonės gaminių ir plastikų, medienos ir medienos dirbinių bei metalų importas.
Iššūkis gauti finansavimą
Kaip pasakoja R. Raudys, jo vadovaujama įmonė aktyviai domėjosi finansavimo galimybėmis rinkoje, tačiau pastebėjo, kad šiuo sudėtingu laikotarpiu gauti finansavimą bankuose yra sudėtinga ir jaučiamas apribotas skolinimas verslui.
„Bankai pakėlė palūkanų normą ir reikalauja užstato, garantijų. O tokių įmonių, kaip mano, kuri vykdo veiklą rajone, o ne mieste, iš viso nefinansuoja“, – pripažįsta R. Raudys.
Kaip teigia INVEGOS atstovė, jau kurį laiką finansų įstaigos atidžiau vertina įmonių kreditingumą, tačiau pastebi, kad pažvelgus į bankų paslaugų statistiką, paskolų portfeliai nesumažėjo, o atvirkščiai – augo. Pasak pašnekovės, tai reiškia, kad verslai jau yra prisitaikę prie nuolatinių iššūkių bei galvoja ne tik apie išlikimą, bet ir plėtros galimybes.
„Nors išduodamų paskolų portfelis nesumažėjo, tačiau tikrai girdime iš verslų, kad jei jų veikla patyrė sunkumų arba dar nespėjo pilnai atsitiesti po COVID-19 pandemijos, bankai atidžiau vertina paskolos poreikį ir finansavimą laisvojoje rinkoje gauti tampa sudėtinga. Tokiu atveju valstybė ieško sprendimų, kaip padėti verslams, kurie dar neturi sukaupę ilgametės patirties arba neturi pakankamo turtinio užstato, bet yra gyvybingi ir gali užtikrinti paskolos gražinimą“, – pasakoja A. Masiulionienė.
Gauti finansavimą padeda valstybė
Kaip ir COVID-19 laikotarpiu, taip ir dabar įmonė nusprendė pasidomėti INVEGOS teikiamomis paslaugomis ir pagalba verslui šiuo laikotarpiu. Įmonei buvo suteikta 112 000 Eur paskola apyvartinėms lėšoms, o paskolą panaudojo įsigyti žaliavoms ir pasiruošti būsimiems metams.
„Paskolą panaudojome užsipirkti medienos žaliavai, iš kurios pagaminome reikiamus medienos produktus užsakovams. Taip galėjome toliau vykdyti savo veiklą“, – sako R. Raudys.
Siekdama padėti nuo karo Ukrainoje nukentėjusiam Lietuvos verslui, INVEGA pernai pradėjo teikti tiesiogines paskolas apyvartinėms lėšoms ir investicijoms. Iš viso paskoloms skirta 50 mln. Eur.
„Jau dabar, praėjus mažiau nei vieneriems metams nuo priemonės pradžios, esame išdavę 21 paskolą už daugiau nei 15 mln. Eur. Šias paskolas teikiame labiausiai nuo karo nukentėjusiems verslams, o domėjimasis šiomis paskolomis patvirtina, kad problema gauti finansavimą tradiciniais būdais išlieka ir įmonėms reikia valstybės pagalbos, o ypač šiuo sudėtingu laikotarpiu“, – apie paskolų poreikį pasakoja A. Masiulionienė.
Ir prideda, kad sunku prognozuoti valstybių finansavimo priemonių, kurios teikiamos nuo karo nukentėjusiems verslams, mastą ir poveikį šalies ekonomikai ilgalaikėje perspektyvoje, nes šiuo metu Lietuvos ekonomika patiria nemenkus sukrėtimus visose ekonomikos srityse. Tačiau trumpalaikėje perspektyvoje INVEGOS priemonės yra kaip injekcija padėti suvaldyti ir išvengti didžiulių nuostolių ne tik pavieniams verslams, bet ir visai šalies ekonomikai. Grėsmėms ir iššūkiams suvaldyti verslas kviečiamas pasinaudoti ne tik įvairiomis INVEGOS paskolomis, tokiomis kaip „Avietė“, „Alternatyva“ ar „Atviras kreditų fondas 3”, bet ir palūkanų kompensavimu ar garantijomis.
Pasak R. Raudžio, INVEGOS įgyvendinamos priemonės yra didžiulė pagalba tokio tipo verslui, tačiau įžvelgia vieną minusą visoje šioje istorijoje – tai Lietuvos ekonomikos nugrimzdimas į recesiją, o tai rodo rinkos susitraukimas, kokio nebuvo ir 2008 m. „Luminor“ banko vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas pranešime spaudai visai neseniai taip pat patvirtino apie Lietuvos ekonomikos oficialų panirimą į recesiją. Ekonomistas įžvelgia, kad labiausiai pastebimas susitraukimas ne tik chemijos, transporto gamybos ir inžinerinės pramonės sektoriuose, bet ir medienos gaminių sektoriuje.
Visgi „Baltic Timber Company“ vadovas į ateitį žvelgia optimistiškai: „Tikiuosi su INVEGOS pagalba mes įveiksime susidariusias problemas. Juk krizės ateina ir vis dėlto kažkada išeina“.
Austėja Šutaitė
UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“)
Marketingo projektų vadovė
