Lietuvoje darbdaviai yra pasirengę į darbo vietas priimti jaunimą, tačiau problemų kelia jaunuolių išsilavinimo ir turimos kompetencijos trūkumas, teigia Užimtumo tarnybos Paslaugų organizavimo departamento patarėja Inga Nomeikienė.
„Darbdavys tikrai ieško jaunimo, mes labiau jaučiame tą vadinamą nenorą įdarbinti vyresnių kaip 50 metų, jaunimas tikrai yra pageidaujamas“, – ketvirtadienį LRT Radijui teigė I. Nomeikienė
„Tačiau mes turime tokią problematiką, kad kas antras, 53,8 proc. jaunimo neturi profesinio pasirengimo, tame yra bėda. Tas struktūrinis neatitikimas tarp jaunimo kompetencijų ir darbo rinkos poreikių tikrai yra, tikrai trūksta praktinių įgūdžių, trūksta darbinės patirties ir susidaro toks uždaras ciklas, kad be darbo ir nėra tos patirties, o be patirties ir nėra darbo“, – tęsė ji.
Neturėdami profesinio pasirengimo jaunuoliai gali dirbti kvalifikacijos nereikalaujantį darbą
Užimtumo tarnybos atstovės teigimu, neturėdami profesinio pasirengimo jaunuoliai gali dirbti kvalifikacijos nereikalaujantį darbą. Vis tik, pasak jos, jie ieško lengvesnių būdų užsidirbti.
„Darbdavys vis tiek nori (darbuotojų – ELTA) su patirtimi, todėl išeina taip, jog jaunuolis, neturintis profesinio pasirengimo, gali dirbti nekvalifikuotą darbą“, – sakė I. Nomeikienė.
„Jie nekvalifikuoto darbo nenori dirbti, mes turime netgi išskirtas tam tikras kategorijas, kur ten tuose sunkesniuose fiziniuose darbuose jie nenori tikrai. Jų lūkestis yra aukštesnis, pavyzdžiui, jei moteris, tai ji ieško parduotuvių pardavėjų, administratorių, padavėjų, vyrai darbo sandėliuose, lengvųjų automobilių vairuotojų – tokio lengvesnio darbo. (…) Jie ieško tokio patrauklesnio darbo“, – pridūrė ji.
Šių metų rugpjūtį Užimtumo tarnyba skelbė, kad antrus metus jaunimo registruoto nedarbo rodiklis lieka stabilus ir laikosi ties 7,5 proc. Liepos 1 d. duomenimis, darbo ieškojo 30,6 tūkst. jaunuolių, kurie sudarė penktadalį visų klientų.
Tarnyba pranešė, kad pastaraisiais metais 1,7 proc. išaugo neturinčio profesinio pasirengimo jaunuolių skaičius.
Rugpjūtį skelbtais duomenimis, nedirbančio jaunimo mažiausiai – Neringoje (0,9 proc.), daugiausiai – Kaune (10,6 proc.). Per metus jaunimo registruotas nedarbas labiausiai augo Molėtų rajone ir Palangoje (po 1,3 proc. punkto), labiausiai sumažėjo Pakruojo rajono (2,5 proc. punkto) bei Birštono (2,2 proc. punkto) savivaldybėse.
Marta Kraujelytė (ELTA)
