Puoselėjant senąsias vaistažolininkystės tradicijas, supažindinant visuomenę su vaistinių augalų įvairove, jos gausinimu ir racionaliu vartojimu, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), Lietuvos farmacijos sąjunga ir UAB „Švenčionių vaistažolės“ organizavo „Vaistinio augalo 2023“ rinkimus. Visuomenės, farmacijos bendruomenės balsavimu ir komisijos sprendimu, šių metų vaistažole išrinktas čiobrelis. Specialistai atkreipia dėmesį, kad šis daugumai puikiai pažįstamas vaistinis augalas ne tik lengvina kosulio ir peršalimo simptomus, gerina virškinimą, bet ir turi kontraindikacijų bei nepageidaujamų poveikių, į kuriuos būtina atsižvelgti.
Jau tradicija tampantys „Vaistinio augalo 2023“ rinkimai šiemet skirti paminėti VDU Botanikos sodo įkūrimo 100-ąsias metines ir UAB „Švenčionių vaistažolės“ 140-ąsias metines.
Renkant metų vaistinį augalą, siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į vaistinių augalų pažinimo svarbą, jų racionalų praktinį naudojimą įvairiose srityse. Supažindinti su augalinių vaistinių preparatų ne tik gydomosiomis savybėmis, bet ir kontraindikacijomis, šalutiniais ir nepageidaujamais poveikiais bei sąveika su įvairiais kitais vaistais. Prieš pradedant gydymo kursą, rekomenduoja pasitarti su gydytoju arba vaistininku – tai licencijuoti medicinos ir sveikatos mokslų krypties specialistai, aktyviai teikiantys profesionalią informaciją tiek apie sintetinius, tiek augalinius vaistinius preparatus. O besidomintiems vaistiniais augalais ir iš jų pagamintais augaliniais vaistais, rekomenduojama šias žinias gilinti iš recenzuojamų mokslo leidinių – monografijų, knygų bei specializuotų žurnalų.
Iš penkių finalininkų išrinktas čiobrelis
Rinkimų rezultatus vienu trečdaliu lėmė viešas visuomenės balsavimas, o dviem trečdaliais – specialistų komisijos sprendimas. Komisijos nariai įvertino visuomenės bei medicinos ir farmacijos bendruomenės 2023 metų vaistinio augalo rinkimo rezultatus pagal vertinimo kriterijus:
- Lietuvoje paplitę ir auginami, visuomenei gerai žinomi ir dažnai vartojami perspektyvūs vaistiniai, prieskoniniai (aromatiniai) augalai;
- kokybiška, saugi ir veiksminga vaistinė augalinė žaliava bei iš jos pagaminti preparatai ir jų poveikis žmogaus organizmui, pagrįstas moksliniais tyrimais.
Į finalą pateko penki vaistiniai augalai: čiobrelis, vaistinė ramunė, kartusis kietis, vaistinis šalavijas, vaistinis valerijonas.
2023 metais pripažintas prioritetas vaistiniam augalui – čiobreliui.
Komisijos nariai ekspertai pažymėjo, kad reikia atkreipti dėmesį į čiobrelio genties nomenklatūrą, morfologines ir chemines savybes – dominuojančių biologiškai veikliųjų junginių sudėtį ir jų poveikį.
Lietuvoje natūraliose augavietėse auga paprastasis (Thymus serpyllum L.) ir keturbriaunis čiobrelis (Thymus pulegioides L.), o introdukuoti – vaistinis (Thymus vulgaris L.) ir ispaninis čiobrelis (Thymus zygis L.).
Palyginus keturbriaunio ir paprastojo čiobrelio cheminę sudėtį, įvairių šalių tyrimais nustatyta šių rūšių augalų eterinio aliejaus dominuojančių chemotipų įvairovė ir jų skirtingos savybės: jie pasižymi priešuždegiminiu, antiseptiniu, priešgrybeliniu poveikiais ir plačiai naudojami maisto pramonėje kaip prieskoniai.
Vaistinis ir ispaninis čiobrelis yra Europos vaistų agentūros augalinių vaistinių preparatų komiteto (EMA HMPC) parengtuose Europos Bendrijos vaistinės augalinės žaliavos monografijos sąrašuose, kur nurodytos cheminės savybės bei čiobrelių preparatų terapinės indikacijos: kosulio ir peršalimo simptomų lengvinimas – vartojama vyresnių kaip 4 metų vaikų, paauglių ir suaugusiųjų. (EMA/HMPC/342332/2013 Committee on Herbal Medicinal Products (HMPC) Community herbal monograph on Thymus vulgaris L. and Thymus zygis L., herba).
Be to, vaistinis čiobrelis gerina virškinimą, mažina skrandžio spazmus, normalizuoja žarnyno mikroflorą, turi raminamąjį poveikį.
Pažymėtina, kad čiobrelių preparatai turi kontraindikacijų (negalima vartoti nėščiosioms, o vaikams skiria tik gydytojas) ir nepageidaujamų poveikių (vartojant didesniais kiekiais ir ilgesnį laiką, gali pasireikšti kepenų, inkstų sutrikimai, pykinimas).
„Vaistinis augalas 2023“ rinkimų komisijos sudėtis: pirmininkė – prof. Ona Ragažinskienė, VDU Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus vedėja, Lietuvos farmacijos sąjungos prezidentė; sekretorė – Rūta Matulaitienė, farmacijos magistrė, vaistininkė, Lietuvos farmacijos sąjungos atsakingoji sekretorė; nariai: dr. Elmantas Pocevičius, UAB „Švenčionių vaistažolės“ direktorius, prof. Nijolė Savickienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Farmacijos fakultetas, Endobiogenikos ir integralios fiziologijos asociacijos prezidentė, doc. Tauras Antanas Mekas, LSMU Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus direktorius; prof. Sonata Trumbeckaitė, LSMU Farmacijos fakulteto Farmakognozijos katedros vedėja; prof. Loreta Kubilienė, „Farmacija ir laikas“ vyr. redaktorė; prof. Petras Rimantas Venskutonis, Kauno technologijos universitetas (KTU) Cheminės technologijos fakultetas Maisto mokslo ir technologijos katedra, Tarptautinės Maisto mokslo ir technologijų akademijos narys (IAFoST), medicinos ir farmacijos istorikė Zenona Šimaitienė.
Živilė Bilotaitė-Jokubauskienė
Komunikacijos koordinatorė
VDU Botanikos sodas Kaune
