Iš visų galimų nelaimingų atsitikimų gaisras yra daugiausiai nuostolių sukelianti ir brangiausiai gyventojams kainuojanti nelaimė. „Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad šiemet gaisrų nuostoliams atlyginti jau išmokėta daugiau nei 5,8 mln. eurų, tai yra 40 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Vertinant gaisrų sukeltą žalą, gruodžio mėnuo paprastai būna pats nuostolingiausias.
Gaisrus lemia nepadaryti namų darbai
Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento vadovas pastebi, kad prasidėję didesni šalčiai visuomet atneša ir gaisrų gausą. Šildydami namus ir kitas patalpas gyventojai ne visada laikosi priešgaisrinės saugos reikalavimų.
„Deja, bet dažniausia gaisrų priežastis šaltuoju sezonu išlieka netinkamai eksploatuojami kietojo kuro šildymo prietaisai, kaminai. Pastebime, kad šildymo sezoną gyventojai pasitinka neatlikę namų darbų: neišvalę kaminų, dūmtraukių, neatlikę krosnių apžiūros“, – priežastis komentuoja A. Juodeikis.
Augantys gaisrų nuostoliai
Draudimo ekspertas sako, kad, nepaisant to, jog gaisrai sudaro apie 5 proc. visų būsto draudimo žalų skaičiaus – jų sukelti nuostoliai yra nuo 5 iki 15 kartų didesni už kitų įvykių vidutines žalas.
„Mūsų duomenimis, šiais metais vidutinė nuostolio suma dėl gaisro viršija 6 tūkst. eurų. Palyginimui, būstuose dažnai pasitaikančių užpylimų vandeniu vidutinė nuostolio suma šiemet kiek viršija 800 eurų sumą. Vagysčių iš būstų nuostolių vidutinė suma taip pat siekia apie 800 eurų. Tokie reikšmingi nuostolių sumų skirtumai parodo, kaip svarbu yra gaisro rizikų prevencija ir draudimo apsauga“, – sako A. Juodeikis.
Anot jo, šiemet „Lietuvos draudimo“ klientams išmokėta daugiau nei 5,8 mln. eurų siekianti suma gaisrų nuostoliams padengti – rekordiškai didelė. Pernai per tą patį sausio-lapkričio laikotarpį bendrovė dėl gaisrų išmokėjo 4,1 mln. eurų gaisrų žaloms padengti.
„Mūsų praktika rodo, kad gruodžio mėnuo yra pats nuostolingiausias metuose, kalbant apie gaisrus. Praėjusių metų gruodžio mėnesį dėl gaisrų šalies gyventojai patyrė už 1,3 mln. eurų nuostolių“, – komentuoja draudimo ekspertas.
Kas nukenčia labiausiai
Pasak A. Juodeikio, tokius didelius nuostolių skaičius lemia tai, kad ugnis negrįžtamai suniokoja viską: būste esančius baldus, buitinę ir kompiuterinę techniką, asmeninį turtą. Taip pat nukenčia ir būsto apdaila, sienos, lubos, grindys, langai, durys.
„Šiemet jau esame užfiksavę beveik 1 tūkst. gaisrų atvejų. Labiausiai nukentėjo gyventojų turtas Vilniaus, Pakruojo, Kauno rajonuose, taip pat Vilniaus bei Kauno miestuose. Maksimali vieno gaisro nuostolio suma siekė 160 tūkst. eurų“, – komentuoja A. Juodeikis.
Draudimo ekspertas pastebi, kad nuo gaisro skaudžiausiai nukenčia gyvenamųjų namų gyventojai, tačiau butuose gyvenantys taip pat nėra apsaugoti nuo nelaimės. Anot jo, duomenys rodo ir tai, kad nuo ugnies nukenčia ūkiniai pastatai, taip pat ir kaimynystėje esantis kitų žmonių turtas, o tai reiškia, kad draudimas svarbus ir dėl civilinės atsakomybės.
Kaip apsisaugoti
„Lietuvos draudimo“ ekspertas sako, kad, norint apsaugoti savo turtą nuo didžiulės nelaimės, labai svarbu atsakingai prižiūrėti ir tikrinti namuose esančią šildymo įrangą.
„Bent kas tris mėnesius išvalykite suodžius iš dūmtraukių, krosnių. Būtent dūmtakiuose užsidegę suodžiai dažnai tampa pavojingų ir daug nuostolių pridarančių gaisrų priežastimi. Be to, greta pravirų pakuros durelių nepalikite degių medžiagų ir sukrautų malkų.
Svarbus vaidmuo tenka ir dūmų detektoriams, kurie turi būti ne tik įrengti, bet ir prieš pradedant šildymo sezoną patikrintas jų veikimas. Gaisro atveju detektoriai gelbėja žmonių gyvybes“, – komentuoja draudimo ekspertas.
Galiausiai A. Juodeikis primena, kad gaisro atveju žalos atlyginamos, kai dūmai ir ugnis sugadina gyventojų turtą. Vis dėlto žala šildymo katilams, židiniams ir kitiems įrenginiams, dėl kurių netinkamo eksploatavimo kilo gaisras, nėra atlyginama.
Saulius Abraškevičius
AB „Lietuvos draudimas“ komunikacijos vadovas
