Nepasiturintiems gyventojams už būsto šildymą kompensuojama dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų dydžių (2024 m. 2 VRP – 352 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 valstybės remiamų pajamų dydžių (2024 m. 3 VRP – 528 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui. Tai reiškia, kad, apskaičiuojant šeimos pajamas būsto šildymo išlaidų kompensacijai skaičiuoti, iš gaunamų pajamų „į rankas“ per mėnesį šeimai atimama pinigų suma, lygi 352 Eur padauginus iš šeimos narių skaičiaus (t. y. atimama po 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžius kiekvienam šeimos nariui), o iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 528 Eur (3 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžiai).
Vertinant gyventojų teikiamas paraiškas-prašymus kompensacijoms, atsižvelgiama į gyventojų turto vertę.
Skiriant piniginę socialinę paramą, vertinama turimo turto visuma:
- nekilnojamasis turtas (įregistruoti ir neįregistruoti statiniai, žemė);
- kilnojamasis turtas (transporto priemonės, žemės ūkio technika);
- finansinis ir kitas vertingas turtas (piniginės lėšos, turimos bankuose, kitose kredito įstaigose, pasiskolintos ir negrąžintos lėšos, vertybiniai popieriai ir pan.).
Turto vertės normatyvas, o ypač nekilnojamojo turto vertė, nustatant teisę į piniginę socialinę paramą, skirtingose teritorijose – didmiesčiuose, miestuose, miesteliuose ir kaimuose – skiriasi, nes, priklausomai nuo teritorijos, skiriasi ir vidutinė nekilnojamojo turto kaina.
Bendras turto vertės normatyvas, kuris palyginamas su šeimos arba vieno gyvenančio asmens faktiškai turimo turto verte, apskaičiuojamas remiantis informacija apie gyventojų turimą turtą, kuri gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų.
Skiriant piniginę socialinę paramą svarbu ir tai, kiek žmonių sudaro namų ūkį, t. y., ar asmuo gyvena vienas, ar šeimoje yra vaikų, kiek jų ir pan., nes nuo to priklauso kompensacijai gauti skaičiuojamas būsto naudingojo ploto normatyvas asmeniui. Taip pat – kokias pajamas namų ūkis gauna kas mėnesį (atlyginimas ir kt.).
Būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti taikomas naudingojo būsto ploto normatyvas:
- kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) vienas gyvenantis asmuo – 50 kv. m;
- kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) šeima: pirmam šeimos nariui – 38 kv. m; antram – 12 kv. m; trečiam ir kiekvienam paskesniam – 10 kv. m.
Pavyzdžiui, nepasiturinčiai 4 asmenų šeimai būtų kompensuojamos būsto šildymo išlaidos už 70 kv. m naudingąjį būsto plotą.
Apskaičiuojant vidutines pajamas, yra įskaitomos iš privalomo registruoti turimo kilnojamo ir nekilnojamo turto gaunamos pajamos, pavyzdžiui, žemės, būsto, automobilio ir kito turimo turto nuomos ar pardavimo pajamos. Neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai) ir neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, taip pat – dalis nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.).
Paprasčiausias būdas sužinoti preliminarų kompensacijos dydį (jei tenkinamos turto vertės ir kitos sąlygos) – pasinaudoti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje www.spis.lt esančia Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle.
Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo. Tai reiškia, kad kompensaciją gali gauti tiek būstą šildantys centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru: malkomis, dujomis, elektra.
Pažymime, kad savivaldybės administracija turi teisę neteikti kompensacijų ar nutraukti jų teikimą, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo deklaruoja gyvenamąją vietą būste arba jį išsinuomoja, bet jame faktiškai negyvena, arba kartu su vienu gyvenančiu asmeniu arba bendrai gyvenančiais asmenimis būste nuolat faktiškai gyvena asmuo (asmenys), kuris (kurie) nėra deklaravęs (deklaravę) gyvenamosios vietos būste arba jo nesinuomoja.
Kokius dokumentus reikia pateikti
Įprastai, kreipiantis dėl kompensacijos, žmonės turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, prašymą piniginei socialinei paramai gauti ir pažymą apie gaunamas pajamas bei turimą turtą, jei ši informacija nėra gaunama iš valstybės registrų, žinybinių registrų ir kt. Priklausomai nuo situacijos, gali prireikti pateikti ir kitus dokumentus.
Kai būstas šildomas kitomis energijos rūšimis (pavyzdžiui, elektra), gyventojai papildomai turi pateikti informaciją apie kuro deginimo įrenginį (t. y., dokumentą, nurodantį šilumos katilo tipą, modelį, jo naudingumo koeficientą), duomenis apie suvartotą elektros energiją (kiekį, elektros tarifus).
Gyventojai, kurie kreipiasi būsto šildymo išlaidų kompensacijų už įsigytą kietąjį kurą, pvz., malkas, neprivalo pateikti dokumentų (sąskaitų faktūrų), įrodančių kuro įsigijimo išlaidas. Atskirais atvejais savivaldybė, siekdama išvengti galimo piktnaudžiavimo teikiama parama, gali paprašyti pateikti pirkimo dokumentus, pavyzdžiui, įsitikinti, kad kuras buvo nupirktas, ir gyventojas patyrė išlaidas.
Priklausančias kompensacijas galima gauti atgaline tvarka, t. y. už visą šildymo sezoną, nepriklausomai nuo to, kada šildymo sezono metu asmuo kreipsis dėl kompensacijų.
Kur kreiptis dėl kompensacijų skyrimo
Gyventojai prašymus dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo gali teikti elektroniniu būdu www.spis.lt arba kreiptis į Palangos miesto savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyrių, 115 kab., tel.: (0 460) 48732, 48719, 34166, 20207. Prieš atvykstant būtina registracija tel. (0 460) 48 716.
SVARBU! Asmenys dėl sveikatos būklės negalintys savarankiškai atvykti ir (ar) pateikti prašymo, gali kreiptis į Palangos miesto socialinių paslaugų centrą dėl tarpininkavimo paslaugos – socialinis darbuotojas pagelbės teikiant prašymą ir dokumentus kompensacijai gauti. Dėl pagalbos galima kreiptis telefonu (0 460) 48 412
Palangos savivaldybės informacija
