Spalio 10 dieną, minint Vietos savivaldos dieną, Vilniuje, Prezidentūroje, įvyko simbolinis, tačiau strategiškai svarbus renginys. Kartu su 59 iš 60 šalies savivaldybių vadovų Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus pasirašė bendrą kreipimąsi į šalies vadovus – Prezidentą Gitaną Nausėdą, Seimo Pirmininką Juozą Oleką, Ministrę Pirmininkę Ingą Ruginienę bei visus Seimo narius.
Šiuo kreipimusi merai išreiškė tvirtą nepritarimą Seime svarstomam Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pakeitimui. Šis įstatymas, jei būtų priimtas, lemtų esminius pokyčius savivaldybių finansiniame planavime – būtų panaikinta galiojanti biudžeto lankstumo taisyklė, kuri leidžia savivaldybėms naudoti ankstesniais metais sukauptas lėšas.
Ką tai reikštų Palangai?
Pasak mero Šarūno Vaitkaus, Palangos savivaldybė 2023 metų pabaigoje buvo sukaupusi apie 10 milijonų eurų. Šios lėšos buvo suplanuotos svarbiems miesto projektams, tarp kurių – miesto poliklinikos rekonstrukcija, Jaunimo ir savanorystės centro statybų užbaigimas, Baltijos mokyklos stadiono įrengimas, darželio „Ąžuoliukas“ rekonstrukcija, globos namų aplinkos tvarkymas bei kiti daugiau kaip 60 tęstinių ir naujų miesto infrastruktūros projektų.
Pagal planuojamą įstatymo pakeitimą, savivaldybės galėtų panaudoti tik 1,5 procento šių sukauptų lėšų. Likusi dalis būtų privalomai įšaldyta savivaldybių sąskaitose – jų nebūtų galima panaudoti net esamiems rangos darbams ar projektams, kurių įgyvendinimas apima ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį.
Kokios grėsmės kyla visai Lietuvai?
Lietuvos savivaldybių asociacijos skaičiavimais, 2026 metais šalies savivaldybės bendrai prarastų galimybę naudoti apie 600 milijonų eurų. Tai reikštų tiesioginį smūgį visai šalies savivaldai – būtų sustabdyti arba atidėti daugybė investicinių projektų švietimo, sveikatos, sporto, kultūros ir kelių infrastruktūros srityse.
Pasak Palangos mero tokios pataisos ne tik apriboja finansinį savarankiškumą, bet ir verčia savivaldybes planuoti ne pagal logiką ar realius poreikius, o pagal griežtus terminus, kurių laikymasis dažnai būna sunkiai įgyvendinamas dėl rangovų darbo ciklų, sezoniškumo ar techninių projektų apimties.
Merai ragina nepriimti žalingų pataisų
Šarūnas Vaitkus socialinių tinklų žinutėje pabrėžė, kad tokios pataisos iš esmės baudžia savivaldybes už tai, kad šios atsakingai planuoja, taupo ir investuoja į savo miestų ir gyventojų gerovę. Jo teigimu, vietoje skatinimo planuoti racionaliai, savivaldos institucijos būtų priverstos dirbtinai skubinti projektų įgyvendinimą arba stabdyti suplanuotus darbus, jei jie nebūtų užbaigti iki gruodžio 31 dienos.
Meras taip pat atkreipė dėmesį, kad šiuo metu savivaldybės, kaip ir šeimos ūkiai, kaupia lėšas atsakingai ir ilgam laikotarpiui – tai leidžia užtikrinti sklandų projektų finansavimą ir darbų tęstinumą. Praradus šią galimybę, gyventojų lūkesčiai liktų neįgyvendinti, o savivalda prarastų vieną svarbiausių savo funkcijų – ilgalaikį strateginį planavimą.
Kokia šio susitikimo reikšmė?
Renginio Prezidentūroje metu įvykęs merų kreipimasis siunčia aiškią politinę žinutę – Lietuvos savivaldybės netoleruos sprendimų, kurie riboja jų teisę racionaliai valdyti finansus ir užtikrinti investicijas į gyventojų poreikius. Tai taip pat sukuria spaudimą centrinei valdžiai peržiūrėti planuojamas pataisas ir išlaikyti šiuo metu veikiančią, pasiteisinusią biudžeto planavimo sistemą.
Taip pat skaitykite: Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos kalba Regionų forume
Šiuo metu vykstantis procesas gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių ne tik Palangai, bet ir visai Lietuvos savivaldai. Šarūnas Vaitkus kartu su kitais merais ragina išsaugoti savivaldos galimybę atsakingai planuoti, taupyti ir investuoti į tai, kas iš tiesų svarbu gyventojams. Seimo nariai raginami nepritarti pataisoms, kurios apribotų savivaldybių finansinį savarankiškumą.
