Vilniaus politikos analizės institutas, išanalizavęs Lietuvos savivaldybių rodiklius, konstatavo, kad Palangos miesto savivaldybės gerovės indeksas 2019 metais buvo 3,6. Pagal šį rodiklį Palanga yra paskutinėje vietoje iš šalies miestų savivaldybių. Lietuvos vidurkis yra 3,31 balo.
Palyginus panašaus dydžio kurortų –Palangos, Druskininkų ir Birštono – rodiklius, tai Druskininkai (4,1) pagal gerovės indeksą akivaizdžiai pralenkia ir Palangą (3,6), ir Birštoną (3,5). Neringos savivaldybė (6,3) ir Lietuvoje pakilo į aukščiausią vietą.
Savivaldybių gerovės indeksas buvo nustatytas pagal penkis rodiklius – socialinio saugumo, fizinio saugumo, gyvybingos ekonomikos, kokybiško švietimo ir demografijos.
Vienas iš geriausių Palangos rezultatų yra švietimas (5,9). Pagal šį rodiklį rodo, kad Palangoje yra kokybiškas švietima. Bet labai žemas fizinis saugumas (1,6), tai reiškia, kad miestas tampa nesaugus gyventi.
Vilniaus politikos analizės institutas pateikė savivaldybių gerovės indekso dinamiką nuo 2016 iki 2019 metų.
Pagal pateiktus rezultatus matyti, jog nuo 2016 iki 2019 metų Palangos miesto savivaldybės gerovės indeksas kasmet buvo stabilus, tik praėjusiais metais žymiai krito. 2016 metais jis buvo 4,2, 2017 – 4,2, 2018 – 4,1, o pernai – 3,6.
Analizuojant savivaldybes, kurių rezultatai itin geri, akivaizdžiai matyti, jog gerovės indeksas aukštesnis keturiuose didžiuosiuose miestuose (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai) bei šalia jų esančiose savivaldybėse – Kauno rajono, Elektrėnų, Klaipėdos rajono.
Kaip nustatomas savivaldybių gerovės indeksas
Savivaldybių gerovės indekso skaičiavimuose naudojami viešai prieinami 2018 m. oficialiosios statistikos duomenys garantuoja pirminės informacijos patikimumą ir tuo pačiu užtikrina indekso kūrimo tęstinumą. Indekse naudota statistika iš Lietuvos Statistikos departamento, Lietuvos darbo biržos, Higienos instituto, Švietimo valdymo informacinės sistemos.
Indeksą sudaro 5 komponentai:
1. Socialinio saugumo komponentas matuoja socialinės gerovės situaciją savivaldybėse, akcentuojant integraciją į darbo rinką, lygias galimybes (vyrų ir moterų užimtumo santykis) ir socialinės paramos aprėptį.
2.Fizinio saugumo komponentą sudaro potencialių grėsmių gyvybei ir sveikatai rodiklių įverčiai: saugumas keliuose, nusikalstamumas (baudžiamųjų nusikaltimų santykinis rodiklis), medicininės pagalbos prieinamumas, mirštamumo nuo neužkrečiamų ligų statistika.
3.Gyvybingos ekonomikos komponentą sudaro rodikliai atspindintys konkurencingumą, investicijų patrauklumą ir augimo potencialą: vidutinis atlyginimas, įmonių skaičius ir smulkių bei vidutinių įmonių skaičius, tiesioginių užsienio investicijų skaičius tenkantis vienam gyventojui, užimtumo lygis (16-65 m.).
4.Kokybiško švietimo komponentas. Švietimo komponentą sudaro švietimo prieinamumo – ikimokyklinio švietimo aprėpties, dalyvavimo neformaliojo vaikų švietimo rodikliai, bei švietimo rezultatų rodikliai – įstojusiųjų į kolegijas ir universitetus procentai nuo bendro tais pačiais metais bendrojo lavinimo baigusiųjų abiturientų skaičiaus ir brandos egzaminų (lietuvių kalbos ir matematikos) rezultatai (procentas surinkusiųjų 51-100).
5.Demografinis komponentas. Komponentą sudaro demografinės senatvės koeficiento ir neto migracijos rodikliai.
Daugiau informacijos: http://indeksas.vilniusinstitute.lt/palangos_m_sav.html
Vilniaus politikos analizės instituto informacija
