-4 C
Palanga
2022 / 12 / 03

Neigia mitą, kad tikslieji mokslai – tik berniukams: pasirinkimą ir sėkmę lemia ne lytis

Ar jau skaitėte?

Lietuvoje vis dar gajus mitas, kad „kietosiomis“ disciplinomis vadinami tikslieji mokslai yra labiau vyriškas pasirinkimas. Tačiau realybė tokia, kad lietuvės moterys dirba branduolinių tyrimų srityje, laimi pasaulinius sintetinės biologijos ir biochemijos konkursus, patentuoja įvairius išradimus. Ekspertai sako, jog tokie sėkmės pavyzdžiai labai reikalingi, kad stereotipai blėstų, o tikslieji mokslai nusikratytų vyriškų profesijų etiketės.

- Reklama -

Pasak Vilniaus universiteto (VU) prorektorės, biochemikės prof. Editos Sužiedėlienės, net neverta plėtoti klausimo, ar tikslieji mokslai tinka merginoms.

Asociatyvi nuotrauka. Iš Pexels.

„Turime begales sėkmės istorijų, tiksliuosius mokslus studijuojančių studenčių, mokslininkes, dirbančias tiksliųjų mokslų srityse. Tarp kasmet baigiančių „kietųjų“ disciplinų, tokių kaip fizika, matematika ar informatika, studijas geriausiais diplomais su pagyrimu irgi yra nemažai merginų. Mitai vis dar gyvuoja, nes yra inertiški, bet pastaruoju metu jie blėsta. Dabar jauni žmonės anksti susiduria su technologijomis ir šis ankstyvas susidūrimas mažina įsitikinimą, kad karjeros pasirinkimas susijęs su lytimi“, – sako dr. E. Sužiedėlienė.

Europos Komisijos renkama statistika apie lyčių lygybės situaciją moksle ir inovacijose rodo, kad moterys tiksliųjų mokslų kryptis dar vangokai renkasi ne tik Lietuvoje. Europoje didžiausias moterų skaičius yra švietimo srityje – 67 proc., tuo tarpu inžinerijos, gamybos ir statybos srityse jis siekia 29 proc., o informacijos ir ryšių technologijų srityje – 22 proc.

Įveikia ir branduolinius tyrimus, ir sintetinę biologiją

Dr. E. Sužiedėlienė įsitikinusi, kad vienas iš būdų merginoms parodyti galimybę rinktis tiksliuosius mokslus yra pavyzdžio modeliai, arba sėkmės istorijos.

„2020 m. VU studentų komanda laimėjo didįjį prizą didžiausiame tarptautiniame sintetinės biologijos konkurse „iGEM“, įveikusi daugiau kaip 250 kitų komandų iš įvairių pasaulio šalių universitetų, tarp kurių buvo ir Harvardo, Masačiusetso technologijos instituto komandos. Mūsų komandai vadovavo gyvybės mokslų studentė Ieva Lingytė. VU studentai ne vienerius metus dalyvauja šiame konkurse, komandose būna daug merginų ir jos labai gerai ten jaučiasi, dažnai groja pirmu smuiku“, – komentuoja pašnekovė.

- Reklama -

Kitas pavyzdys – lietuvė doc. dr. Ieva Plikusienė, šiemet paskelbta Tarptautinių kylančių talentų apdovanojimų, kurie yra kasmet organizuojamos L’Oréal-UNESCO programos „Moterys moksle“ dalis, laimėtoja ir pripažinta viena perspektyviausių mokslininkių pasaulyje. Ji įvertinta už SARS-CoV-2 baltymų ir antikūnų sąveikų tyrimus. Tai antras kartas, kai šis apdovanojimas skiriamas Lietuvos atstovei – 2019 m. jį gavo neuromokslininkė dr. Urtė Neniškytė.

Lietuvos mokslininkės ne tik pelno apdovanojimus, bet ir patentuoja reikšmingus išradimus. Štai Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkės prof. dr. Tatjana Paulauskienė ir dr. Marija Kataržytė sukūrė ir neseniai Lietuvoje užpatentavo technologiją, kaip panaudojant mažos vertės žemės ūkio likučius, tokias kaip šiaudai, ir iš Baltijos jūros išskirtas mikrogrybų kultūras neutralizuoti naftos teršalus jūrose. Technologijos patentavimo prioritetinė paraiška pateikta ir Europos patentų biurui.

„Merginos fizikės, matematikės, informatikės po doktorantūros studijų dirba Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje CERN, turime NASA dirbančių Lietuvos atstovių. Jų pavyzdžiai rodo, kokias galimybes gali atverti tikslieji mokslai“, – kalba dr. E. Sužiedėlienė.

Lyčių lygybė yra, bet ne visur

Dr. Viktorija Vaitkevičienė, KU Jūros tyrimų instituto Tarybos pirmininkė, pasakoja, kad Jūros tyrimų institute didžioji dalis mokslininkų priklauso gyvybės mokslų sričiai, kur atotrūkis tarp vyrų ir moterų nėra toks ženklus kaip, pavyzdžiui, inžinerijoje, tačiau dėl darbo pobūdžio ir tematikos – jūros tyrimų – mokslininkės ir tyrėjos sudaro tik 30 proc. kolektyvo. Vis dėlto pozityviai, jos teigimu, nuteikia tai, kad moterys ateina ir į tokias sritis, kur jų anksčiau nebuvo, pavyzdžiui, Greta Kilmonaitė, KU studijavusi hidrologiją, yra vienintelė moteris KU laivyno komandoje.

- Reklama -

„Atotrūkis tarp mokslininkų ir mokslininkių ženklus tiek Europos, tiek pasaulio mastu. Europoje 2015-2018 m. šis santykis buvo 0,12 – dešimčiai išradimų, kurių autoriai buvo vyrai, teko 1,2 moterų išradimo. Jei moterų išradėjų kolektyvuose būtų daugiau, gal ir technologinis progresas būtų kitoks. Pvz., automobilių saugos diržai ilgai buvo nepatogūs ir nesaugūs moterims, nes buvo sukurti vidutinio ūgio vyrui. Kitas pavyzdys – pianino klaviatūra buvo pritaikyta baltosios rasės vidutinio ūgio vyro rankoms ir tik 2000 m. JAV džiazo pianistė ir dainininkė Hannah Reimann užpatentavo mažesnėms rankoms pritaikytą siauresnę pianino klaviatūrą“, – pavyzdžiais dalijasi ji.

Anot dr. E. Sužiedėlienės, jei tiksliuosius mokslus merginos jau renkasi drąsiau, tai kalbant apie mokslines karjeras dar yra ko siekti.

„Tarp įstojančių į VU pasiskirstymas yra 65 proc. moterų ir 35 proc. vyrų. Antroje, magistratūros pakopoje santykis artėja prie 50 ir 50 proc., o doktorantūroje visai susilygina. Tačiau stebint tolesnę mokslinę karjerą, atsiranda ryški persvara vyrų naudai, aukštesnėse akademinėse pozicijose ar vadovaujančiose pareigose moterų jau yra mažiau. Priežastis galima nuspėti – moterys neišvengia tam tikrų pasirinkimų, susijusių su šeima ir karjera. Vis dėlto gerieji pavyzdžiai rodo, kad galimybės moterų akademinei karjerai tikrai yra“, – tikina ji.

Svarbiausia – domėtis, domėtis, domėtis

Paklausta, kaip padrąsintų paauglę, abejojančią, ar verta rinktis tiksliųjų mokslų karjerą, dr. E. Sužiedėlienė sako, kad pirmiausia svarbu paskatinti merginas kuo daugiau domėtis tuo, kokias galimybes tikslieji mokslai gali atverti.

„Gali būti labai stereotipiniai įsivaizdavimai, kas tai per sritys. Reikia daugiau žinojimo, ką galima pasiekti ir kur gali nuvesti tokių studijų pasirinkimas. Ir tėvai galėtų į tai pasigilinti, nes žinojimo nėra per daug. Nors informacinis amžius mus visiškai įtraukė, bet tikslinės informacijos dar yra per mažai. Ne visa informacija pasiekia mokinius, tad reikėtų jiems rodyti daugiau pavyzdžių ir karjeros galimybių“, – aiškina VU prorektorė.

Dr. V. Vaitkevičienė pirmiausia pataria negalvoti, kad tikslieji mokslai siejasi su sunkiu fiziniu darbu – šiuolaikinės technologijos, skaitmenizacija, dirbtinis intelektas lemia, kad labiau vertinamos žinios nei fizinė jėga. Taip pat, ypač jei jau kyla minčių rinktis tiksliuosius mokslus, tačiau vis dar dvejojama, o palaikančiųjų negausu, verta pasiryžti ir „nerti į nežinią“ su mintimi, kad ten sutiksite daug bendraminčių.

Pašnekovė prisimena pati pasirinkusi studijuoti tiksliuosius mokslus atmetimo būdu – pabaigusi 8 klases, kai reikėjo rinktis humanitarinę ar tiksliųjų mokslų klasę, pasirinko pastarąją, nes nemėgo rašyti rašinėlių. Vėliau studijuoti inžinerijos mokslus paskatino tėvai.

Atviros prieigos STEAM centro Klaipėdoje įkūrimui vadovaujanti dr. V. Vaitkevičienė sako, kad būtent į mokinių sudominimą yra orientuoti STEAM ugdymo principai. Jie leidžia pamatyti įvairių mokslų sintezę ir suprasti jų pritaikymą gyvenime, sprendžiant įvairias praktines problemas.

„Patyriminis arba integruotas ugdymas siekia per praktiką ir bandymus parodyti, kuo naudingi mokykloje mokomi tikslieji bei gamtos mokslai, kaip jie sąveikauja tarpusavyje mus supančiame pasaulyje. Sausa vadovėlinė informacija veiklų metu virsta realiai pritaikomais, naudingais ir suprantamais sprendimais, įtvirtina žinias, plečia gebėjimus ir gal net gali nulemti ateities profesijos pasirinkimus“, – pasakoja ji.

Anot pašnekovės, STEAM ugdymo principams, kaip ir visoms naujovėms, reikia laiko, kad įsitvirtintų, tad ji teigiamai vertina iniciatyvas, skirtas populiarinti šio ugdymo galimybes: informavimo kampaniją, šiuo metu vykdomą Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA), taip pat švietimo institucijų dalijimąsi informacija apie STEAM bei pačių centruose apsilankiusių mokytojų ir moksleivių pasakojimus, padedančius informacijai sklisti iš lūpų į lūpas.

Kaip pamilti matematiką?

Dr. E. Sužiedėlienės teigimu, jos pačios kelią taip pat nulėmė tai, kad atsirado susidomėjimas biologijos ir chemijos disciplinomis – jį įkvėpė mokytojai. Pašnekovė sako, kad buvo ir įvairi popamokinė veikla, vykdavo chemijos ir biologijos moksleivių konkursai, ir papildomas domėjimasis, skaitant visus įmanomus leidinius ir informaciją, tačiau didįjį darbą padarė mokytojai.

Visgi ji sako, kad gal net didesnė problema nei tai, jog tiksliųjų mokslų rinktis nenori merginos, yra apskritai mažas šiuos mokslus pastaruoju metu besirenkančių abiturientų skaičius. Tas pats vyksta ir Europoje, bet Lietuvoje ši tendencija gana gąsdinanti.

„Tai sieju su bendrojo ugdymo sistema. Imkime jau išlinksniuotą pavyzdį apie matematikos egzamino rezultatus. Ką jie rodo? Kad mokyklose neišmokoma matematikos. Kiekvienas, kuris myli matematiką, ją pamilo mokykloje, mokytojų dėka. Jeigu nėra mokytojų, kurie sugeba išaiškinti, sudominti dalyku, ypač sunkiu, kur neužtenka tik išmokti faktų, reikia įtvirtinti loginio, abstraktaus mąstymo gebėjimus, tai tas dalykas liks nesuprantamas, atgrasus. Mokytojai yra tie, kurie įpučia ugnelę. Be to, dėl susidomėjimo trūkumo nesirenkami ne tik tikslieji mokslai, bet ir nenorima tapti jų mokytojais, tad turime užburtą ratą – nėra ir besidominčių, ir mokytojų, galinčių sudominti“, – svarsto mokslininkė.

„Mums reikia daugiau“ – VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) inicijuota komunikacijos kampanija, kuria siekiama skatinti mokyklose populiarinti STEAM (gamtos, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos) mokslų kryptis, bendradarbiauti su ES investicijų lėšomis kuriamais STEAM centrais bei tarpusavyje. Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

Karolina Pūtytė
Integruotos komunikacijos asistentė
UAB “Idea Prima”

- Reklama -
spot_img

Dovanų idėjos skubantiems Kalėdų seneliams

Didžiosios metų šventės – puiki proga praleisti nepamirštamasakimirkas su artimaisiais. Tradiciškai norime juos pradžiuginti šventiškais siurprizais, tik kartais išrinkta ir mums patinkanti dovana kitam žmogui tampa nereikalinga. Tam, kad taip nenutiktų, „Rimi“ komercijos operacijų...

Žemėlapyje galima matyti savivaldybei priklausančius pastatus

Turto bankas, bendradarbiaudamas su „GIS-Centru“, pristato interaktyvų valstybės nekilnojamojo turto žemėlapį. Žemėlapyje paprastai ir aiškiai galima matyti valstybei priklausančius pastatus, jų adresus, plotą ir kitą naudingą informaciją. Ateityje žemėlapį ketinama plėsti papildant jį duomenimis,...

42 tūkstančiai dalies darbingumo netekusių žmonių toliau dirba

Žmonės, netekę dalies darbingumo, tampa vis aktyvesni darbo rinkoje, tačiau jiems sunkiau rasti aukštesnės kvalifikacijos darbą, o jų darbo pajamos trečdaliu mažesnės už kitų dirbančiųjų. Minint Žmonių su negalia dieną, „Sodra“ apžvelgė netekto darbingumo...

Šokoladinės paprikos – dūminio skonio daržovė, kurią išbandyti verta: kuo jos ypatingos ir ką...

Ar esate girdėję apie šokoladines paprikas? Jeigu ne – dabar puikus metas jų paragauti. Šios rūšies paprikos ne tik pasižymi išskirtine raudonai ruda spalva, bet ir turi subtilų skonį. Tiesa, šokolado jis neprimena, tačiau...

Spalvingas Kalėdų laukimas Palangos kurhauze

Visą gruodžio mėnesį kurhauze skambės puikūs koncertai, spektakliai, vyks filmų vakarai, dovanų meistarnės - dekoruosime Kalėdinius meduolius, nersime snaiges, o šias puikias dovanėles išmoksime ir tvariai supakuoti. Gruodžio pirmą savaitgalį laukia kosminis eglės įžiebimo...

ORAI: Aukščiausia temperatūra 1–6 laipsniai šalčio

Šiandien žymesnio sniego nenumatoma. Kai kur plikledis. Vėjas rytinių krypčių, 3–8 m/s. Aukščiausia temperatūra 1–6 laipsniai šalčio. Gruodžio 3-os dieną daug kur pasnigs. Vietomis plikledis, dieną galima silpna lijundra. Vėjas naktį silpnas, dieną rytų, pietryčių,...

Horoskopai gruodžio 2 dienai

AVINASTai tik jūsų vieno problema, kad užsiimate nesibaigiančiais Sizifo darbais. Ir nesitikėkite kitų užuojautos. Jūsų bemiegės apmąstymų naktys niekam neįdomios. Visiems rūpi tik galutinis rezultatas. JAUTISNėra laiko svajoti. Diena bus įtempta ir, tikėkimės, produktyvi. Priimkite...

Pačios geriausios dovanos – darytos su meile savo rankomis

Iškritus pirmajam sniegui tvaraus gyvenimo būdo šalininkė, soc. tinklų nuomonės formuotoja Simona Cymbaliukaitė prisipažįsta esanti šaltojo sezono gerbėja, šventinę atmosferą bei nuotaiką namuose pradedanti kurti jau nuo lapkričio vidurio. Turinio kūrėjai rūpi ne tik...

Ką šiemet lietuviai planuoja padėti po Kalėdų egle?

Pasiruošimas didžiosioms metų šventėms jau prasidėjo: daugelis ieško įdomesnių dovanų idėjų bei patrauklesnių kainų pasiūlymų. Anot prekybos ir laisvalaikio centro „Panorama“ vadovės Birutės Kalanovaitės, pirkėjų srautai auga, o piką turėtų pasiekti likus porai savaičių...

Gudrūs būdai, kaip panaudoti jaunystės šaltinį – alaviją: gaminkite želė, virkite sriubas

Prieš pat prasidedant kalendorinei žiemai parduotuvių lentynas papildė tikrų tikriausias šaltojo sezono hitas – alavijų lapai. Jie stebina išskirtinėmis skonio ir naudos organizmui savybėmis. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad pernai...

Čia apsigyveno įspūdingi sniego žmonės

Ruošiantis Kalėdoms Vilniaus Paupio rajonas pasipuošė netradicinėmis šventinėmis dekoracijomis. Čia skirtingose vietose įsikūrė šeši kailiniuoti sniego žmonės – dalis jų gali pasigirti net 3,5 metro ūgiu. „Visada ieškome netradicinių ir originalių sprendimų Paupio gyventojams ir...

„Iki“ praneša darbo laiką per Kalėdas ir Naujuosius metus: viena parduotuvė veiks visą parą

Artėjant didžiosioms metų šventėms, prekybos tinklas „Iki“ skelbia, koks bus parduotuvių darbo laikas šventiniu laikotarpiu. Siekiant apsipirkti patogiai, pirkėjai kviečiami apsipirkimą parduotuvėse planuoti iš anksto arba pasinaudoti e. prekybos galimybėmis. Vaida Budrienė, prekybos tinklo...

Gydytoja apie grožio injekcijas prieš šventes

Trumpos naktys, greitai tiksintis laikas ir stresas palieka žymes veide. Vienos suteikia unikalumo, o kitas labai norėtųsi paslėpti. O gal – patempti, paputlinti, pakelti, pagyvinti žvilgsnį ir šypseną. Kai artėja svarbi šventė, hialurono ir...

Vyriškumo šaltinis – testosteronas: kodėl jo pertekliumi skundžiasi moterys?

Vyriškumo šaltiniu testosteronas laikomas ne veltui: jis skatina vyrų lytinį potraukį, raumenų ir kaulų masės augimą, didina fizinį bei psichinį pajėgumą. Marijampolės „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Augustina Vaitekonė teigia, kad vyrams nesunku pajausti, jeigu...
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img