11 C
Palanga
2024 / 03 / 28

Laukiniai gyvūnai miestuose – kodėl nereikėtų jų jaukintis?

Ar jau skaitėte?

Dažnai jaučiamės miestų šeimininkais ir nustembame naktį miesto centre pamatę kiškį, bailiai į krūmus nuliuoksinčią stirną ar iš tolo smalsiai stebinčią lapę. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros lektorė dr. Rasa Vaitkevičiūtė pasakoja, kad greta mūsų miestuose prisitaikę gyventi ne tik šie gyvūnai ir atkreipia dėmesį, kad intensyvi urbanizacija veikia biologinę įvairovę ir laukinės gamtos gyventojus. Plečiantis miestų teritorijoms nyksta natūralios buveinės, mažėja faunos rūšių įvairovė, gyvūnai vis dažniau ieško prieglobsčio miestuose ir vyksta kiti neišvengiami, žmogui dažnai palankūs pokyčiai.

- Reklama -

Laukiniai gyvūnai miestuose – urbanizacijos pasekmė

Anot VDU ŽŪA Miško mokslų katedros mokslininkės, dėl intensyvios urbanizacijos fiksuojamas faunos rūšių įvairovės sumažėjimas, tiesiogiai susijęs su urbanizacijos laipsniu. Tačiau ne visi gyvūnai traukiasi iš žmonių užimamų teritorijų ar nyksta – dalis prisitaiko, adaptuojasi ar net išnaudoja miestus. „Stebimas kai kurių rūšių prisitaikymas prie specifinių miesto sąlygų, čia mažesnė plėšrūnų ir konkurentų sąveika, ilgesni veisimosi sezonai, padidėjęs kai kurių rūšių gausumas, fiksuojama sumažėjusi dalies gyvūnų jaučiama žmonių baimė ir didesnė tolerancija miesto triukšmui. Tačiau dauguma jų vis tiek renkasi ramesnes miestų teritorijas – gyvūnų tankis didėja tolstant nuo miesto centro į priemiesčius“, – įžvalgomis dalijasi dr. R. Vaitkevičiūtė.

„Žmonės kartais dar nustemba didesniuose miestų parkuose, žaliose zonose, ar paupių krūmynuose pamatę stirną, lapę, kiškį, pastebėję šakomis liuoksinčią voverę, bet šie gyvūnai puikiai prisitaikę gyventi visai šalia mūsų. Namų rūsiuose, plyšiuose patogiai įsikuria akmeninės kiaunės, šeškai. Arčiau žaliųjų zonų gyvena miškinės kiaunės, priemiesčiuose įsikuria mangutai. Jeigu yra upė, kanalai, didesni tvenkiniai, galime pastebėti nuolat gyvenančių bebrų. Užklysta ir šernai, briedžiai, bet jie miestuose neužsibūna. Dauguma šių gyvūnų pagal savo fiziologiją aktyvūs temstant ir prieš aušrą. Dienos metu gyventojai dažniausiai sutinka stirną, lapę“, – apie miestuose dažniau pastebimus laukinius gyvūnus pasakoja dr. R. Vaitkevičiūtė.

Taip pat skaitykite:  Antras šansas nebereikalingiems daiktams: 5 idėjos, padėsiančios sumažinti atliekų kiekį

Mokslininkė atkreipia dėmesį, kad lapės – bene lengviausiai mieste išgyventi ir susirasti maisto prisitaikę plėšrūnai, todėl pastaruoju metu itin dažnai girdime apie jų ir žmonių susitikimus urbanizuotose teritorijose. „Neretai sutinkamos ir stirnos – joms mūsų vis dar žaliuose miestuose užtenka augalinio maisto, o ir pati stirna yra nedidelės teritorijos gyvūnas. 2019 m. atliktų stebėjimų duomenimis, stirna Kauno mieste buvo dažniausiai sutinkamas gyvūnas. Po jos sekė nuolat mieste gyvenančios rūšys – lapė, kiškis ir bebras“, – duomenimis apie Kaune dažniausiai pastebimus gyvūnus dalijasi mokslininkė.

Briedžiai į miestus užsuka dažnai, bet trumpam

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros lektorė dr. Rasa Vaitkevičiūtė.

Dažnai pasigirsta pranešimai apie į miestus užsukančius briedžius – stambūs gyvūnai atkreipia gyventojų dėmesį. „Apie žmonių pastebėtus briedžius girdime beveik visuose didžiuosiuose miestuose bent po kartą per metus. Briedžiai į miestus užsuka migruodami, ieškodami naujų teritorijų, poravimosi laikotarpiu. Kartais žiemos metu jiems paranku čia susirasti maisto, nes miesto augalija labai įvairi, dėl genėjimo visuomet yra jaunų šakelių ir ūglių. Tačiau briedis ilgai vienoje teritorijoje neužsibūna, dažniausiai mieste nebūna ilgiau nei kelias dienas“, – apie briedžių vizitus į urbanizuotas teritorijas kalba mokslininkė ir atkreipia dėmesį, kad jeigu briedžio elgesys nekelia pavojaus žmonėms, įrenginiams ar eismui, dėl jo specialiai nieko daryti nereikia.

Dr. R. Vaitkevičiūtė pasakoja, kad daugelis stambių laukinių gyvūnų paprastai yra jautrūs urbanizacijai, todėl miestuose sutinkami retai, pavyzdžiui, Taurusis elnias labai jautrus gyvūnas ir miesto vengia, todėl apie juos pranešimų nėra.

- Reklama -

Vilioja ir ant kelių pilamas druskų mišinys

Nors briedžiai į miestus gali užklysta tiesiog migruodami, dauguma kitų gyvūnų į miestą užsuka ieškodami maisto ar prieglobsčio. „Labiausiai gyvūnus į miestus traukia „lengvas“ maistas. Kai kurie gyvūnai urbanizuotose teritorijose jaučiasi saugesni, nes čia nėra natūralių priešų. Šaltuoju sezonu laukinius gyvūnus vilioja ir ant kelių pilamas įvairių druskų mišinys. Mineralai būtini gyvūnų racione, todėl miškuose medžiotojai įrengia specialias druskų laižyklas gyvūnams. O miestuose ant kelių pilami druskų mišiniai yra pavojingi, todėl didelis jų kiekis gali sukelti gyvūnų sveikatos sutrikimų“, – apie miestuose gyvūnų randamą prieglobstį ir pavojus pasakoja mokslininkė.

Taip pat skaitykite:  Daugiau kaip pusės Lietuvos gyventojų namuose – bent po 1 nenaudojamą kompiuterį ir bent po 2 neįdarbintus telefonus

Dr. R. Vaitkevičiūtė pastebi, kad į miestus užsukus laukiniams gyvūnams kyla pavojus ne tik jiems, bet ir mums. „Jau žinome, kiek daug eismo įvykių nutinka keliuose dėl susidūrimo su laukiniais gyvūnais. Be to, plėšrūnai gali nešioti įvairias ligas, platinti helmintus, kitus parazitus, pavojingus ne tik naminiams augintiniams, bet ir žmogui“, – įžvalgomis dalijasi VDU ŽŪA Miško mokslų katedros lektorė.

Išprašyti tenka tik šernus

Dr. R. Vaitkevičiūtė pastebi, kad stambūs laukiniai žvėrys miestuose dažniausiai ilgai neužsibūna, kaip patys ateina, taip ir išeina, todėl svarbu jų specialiai nebaidyti, nevaikyti, negąsdinti, nesistengti paglostyti ar kuo arčiau prieiti, nes išgąsdintas gyvūnas gindamasis gali sužeisti, įkąsti.

„Tik šernus dažnai tenka išprašyti iš miestų, nes jie čia puikiausiai randa maisto, pripranta prie žmonių. Pernai buvo bene skandalingiausias ir plačiai nuskambėjęs šernų antplūdis Tauragėje. Miesto centre gyvūnai ne tik sugadino vejas, bet ir drąsiai šeimininkavo miestiečių kiemuose. Tai sukėlė pasipiktinimą, todėl savivaldybė kartu su medžiotojais ėmėsi reguliuoti populiaciją“, – apie miestuose norinčius įsikurti, bet daug žalos galinčius sukelti gyvūnus pasakoja mokslininkė.

- Reklama -

Dažnai miestiečiams kelia nerimą į urbanizuotas teritorijas užklydę galimai sergantys gyvūnai. Mokslininkė atkreipia dėmesį, kad bet kokiomis aplinkybėmis gaudyti, imti gyvūnus patiems draudžiama, tačiau būtina pranešti tarnyboms jei pastebėtas gyvūnas sužeistas, sužalotas arba yra akivaizdžiai sergantis. „Pranešti būtina kai gyvūno kūno išorėje matomi sužeidimai, ligos požymiai, pavyzdžiui, nuplikęs kailis, gyvūnas išliesėjęs arba elgiasi nebūdingai rūšiai. Tokiais atvejais patariama skambinti pagalbos numeriu 112 ir specialistai pagal situaciją nukreips į atitinkamą tarnybą. Taip pat radus nugaišusį laukinį gyvūną visada reikia pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai“, – patarimais dalijasi VDU ŽŪA Miškų mokslų katedros lektorė.

Taip pat skaitykite:  Naujam medžioklės sezonui siūloma nustatyti 282 vilkų sumedžiojimo limitą ir jo neskirstyti rajonais

Pataria nesijaukinti laukinių gyvūnų

Kartais netoliese pastebėjus pakartotinai užsukantį sveiką gyvūną gali kilti pagunda jį jaukintis –pašerti, palikti pašaro ir taip sudaryti prielaidas dažnesniems ir ilgesniems vizitams mieste, tačiau mokslininkė to daryti nerekomenduoja. „Laukinis gyvūnas yra laukinis. Nors ir sunku atsispirti, tačiau reikėtų suprasti, kad jo natūraliame mitybos racione nėra maisto atliekų ar to, kas neauga, negyvena gamtoje. Todėl nereikėtų jo jaukinti augintinių pašaru ar žmonių maistu. Gyvūnui gali sutrikti virškinimas, jis gali net žūti. Pripratęs prie nuolatinio „lengvo“ maisto, jis gali nebesugrįžti į savo natūralias buveines“, – apie pavojų gyvūnams keliantį žmonių norą juos jaukintis kalba dr. R. Vaitkevičiūtė.

Mokslininkė pastebi, kad net ir galimybė prieiti prie atliekų netvarkinguose konteineriuose gali paveikti ekologinę gamtos pusiausvyrą. „Nustatyta, kad vidutiniškai nuo 10 iki 50 proc. miesto plėšrūnų racione yra maisto atliekos, tačiau kai kuriais atvejais maisto atliekos sudaro daugiau nei 90 proc. Tai labai pavojinga pirmiausia dėl to, kad maitindamiesi maisto atliekomis, gyvūnai rizikuoja sunaudoti plastiką ir kitas nesuvirškinamas atliekas. Be to, maitinimasis žmogaus maisto atliekomis gali pasireikšti gyvūnų elgsenos pasikeitimu – urbanizuotoje teritorijoje gimę laukiniai gyvūnai praranda instinktą ir nebemoka natūraliai susirasti maisto, sumedžioti. Sudarius galimybę laukiniams gyvūnams naudotis maisto atliekomis, daromas poveikis kitoms rūšims per mitybinę grandinę, keičiasi ekologiniai procesai, o tai didina laukinės gyvūnijos ir žmonių tarpusavio santykį, kas nėra gerai“, – reziumuodama pastebėjimais dalijasi VDU ŽŪA mokslininkė.

Ieva Šernienė
Marketingo ir komunikacijos departamento vyr. specialistė
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija

spot_img

„Olimpo“ vyriausiojo trenerio Sandžio Buškevico varžovai negąsdina

Palangos „Olimpas“ ir „Jurbarkas-Karys“ pradeda Nacionalinės krepšinio lygos (7bet-NKL) pusfinalio seriją. Patekdamas į pusfinalį „Olimpas“ pakartojo geriausią savo pirmtakų „Kuršių“ pasiekimą, jurbarkiečiai stipriausiame „7bet-NKL“ ketvertuke – pirmąkart. „Olimpas“ ketvirtfinalyje nukovė Joniškio „Delikatesą“, o „Jurbarkas-Karys“ kitoje...

Įvairiaspalvė Turkija: kodėl keliautojai ją renkasi būtent pavasario atostogoms?

Populiarumu su Turkijos kryptimi lietuvių keliautojų tarpe mažai kas galėtų pasirungti, tad svajojantiems apie turiningas  atostogas, stebinančius bei išskirtinę kokybę siūlančius  viešbučius ir tobulus orus verta nedelsti – sezonas į šią saulėtą šalį jau...

Sekmadienį pereisime prie vasaros laiko

    Šį sekmadienį Lietuvos gyventojai turės prisitaikyti prie vasaros laiko, pasukdami laikrodžius valanda į priekį. Tai atsitiks kovo 31-ąją naktį, trečią valandą. Iki spalio 26 d., kuris taip pat yra sekmadienis, Lietuva laikysis vasaros laiko,...

Kovo 28-oji: vardadieniai, astrologija, dienos INFO

Kovo dvidešimt aštuntoji, ketvirtadienis, (ketvirtoji 13-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 277 dienos. Savo vardadienius šiandien švenčia Girmantė, Odeta, Rimkanta, Rimkantas, Rimkantė, Siksta, Sikstas, Vigailė; rytoj: Almantė, Bertoldas, Kleopatra, Manvydas, Sandra; poryt: Ferdinandas, Gvidonas, Meda,...

Astrologinė prognozė kovo 28-ajai, ketvirtadieniui

AVINAS. Svarbios bus verslo, finansų problemos. Gali būti, kad teks aiškintis ir dalykinius, ir intymius santykius. Dėl norimos sėkmės teks koreguoti savo planus, požiūrį, eiti į kompromisus. JAUTIS. Diena gali pateikti iššūkių. Veltui mėginsite pakeisti...

Kaip rajono socialinės apsaugos skyrius skatina vyrų įsitraukimą į vaikų priežiūrą

  Lietuvoje pastaraisiais metais vis labiau akcentuojamas tėvų vaidmuo auginant vaikus. Ypač tai aktualu šviesiant vyrų įsitraukimą į vaikų priežiūrą, kuris, kaip rodo naujausios tendencijos, vis didėja. Nuo 2023 m. sausio 1 d. įgyvendinama naujoji...

Žiniasklaida: Darbo partijos būstinėje apsilankė teisėsauga

Antradienį Darbo partijos būstinėje lankėsi teisėsaugos pareigūnai ir atliko tam tikrus procesinius veiksmus, išsinešė šūsnį dokumentų, skelbia naujienų portalas „15min“. Nurodoma, kad tarptautinį tyrimą, kurio pagrindu pareigūnai ir lankėsi partijos būstinėje, atlieka Europos prokuratūra. Tai...

Klaipėdoje ugniagesiai gelbėjo medyje užstrigusį berniuką

Uostamiestyje ugniagesiai antradienį gelbėjo medyje užstrigusį berniuką, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD). Anot PAGD, 15 val. 51 min. pranešta, kad Šiaulių gatvėje berniukui medyje įstrigo koja, reikalinga pagalba ją ištraukti. Paaiškėjo, kad vaikui koja...

„Rimi“ priėmė iššūkį – Velykų vaišėms apsipirksite už 20 eurų: visi šventinio stalo receptai...

Jei nenorite išlaidauti Velykoms, vaišių stalą galite pasiruošti vos už 20 eurų, tereikia iš anksto susiplanuoti, ką gaminsite, pasinaudoti siūlomomis akcijomis bei atkreipti dėmesį į galimybę įsigyti privačios etiketės prekes už itin patrauklią kainą....

Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti

„Didelę dalį iš „tėvų mokyklos“ į baseiną ateinančių vaikų plaukti tiesiog mokome iš naujo, „nuo nulio“. Tėčiai, mamos, seneliai ir kiti artimieji, net jei yra labai geri plaukikai, mokydami yra linkę daryti klaidų, kurios...

Paulius Jurkevičius: kodėl itališkas Velykų pyragas yra sparnuotas ir kitos colomba pasquale istorijos

Įsiklausykime kaip elegantiškai skamba šiedu itališki žodžiai: colomba pasquale! Italų kalba yra ne šiaip skambi, ji turi oficialų tarptautinės muzikos kalbos statusą. Ir vis tik colomba pasquale –anaiptol ne muzikinis terminas. Tai yra skonio...

Priedangų ir slėptuvių rebusas: kas ir kaip jas turi teisę įsirengti

Lietuvoje nėra įrengta pakankamai slėptuvių, priedangų ir kolektyvinės apsaugos statinių, kurie karinių veiksmų atveju, vykstant apšaudymams iš oro raketomis, dronais, aviacinėmis bombomis ar įsiplieskus mūšiams miesto teritorijoje, padėtų išvengti civilių gyventojų aukų. Aplinkos ministras šių...

Putpelių kiaušiniai papuoš velykinių margučių pintinę: dabar „Rimi“ jų įsigysite pigiau

Ryškūs ir spalvingi margučiai – vienas svarbiausių Velykų stalo akcentų. Nors dažniausiai dažome vištų kiaušinius, tačiau margučių pintinę papuoš ir mažesni, dekoratyvūs ir spalvingi putpelių kiaušiniai. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienės teigia, kad putpelių...

ORAI: Sulauksime šilumos pliūpsnio: šios Velykos – neįtikėtinos

Šiandien Lietuvoje be žymesnio lietaus. Vėjas pietryčių, 9–14 m/s, kai kur gūsiai 15–17 m/s. Aukščiausia temperatūra 10–14 laipsnių šilumos. Ketvirtadienio vakare kai kur pietvakariniuose rajonuose nedidelis lietus. Vėjas pietryčių, pietų, 8–13 m/s. Temperatūra naktį 2–7,...
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img