Šiaurinėje Palangos dalyje, link Šventosios, tarp miško ir kopų vingiuoja Melno takas – šiuolaikiškai sutvarkytas pasivaikščiojimo maršrutas, turintis gilias istorines šaknis. Nors šiandien čia vaikštinėjama dėl gamtos, ramybės ir jūros artumo, tik nedaugelis žino, kad šis takas pavadintas vienos svarbiausių viduramžių Europos taikos sutarčių vardu – Melno taika.
Pavadinimo kilmė: Melno taika ir Žemaitijos išsaugojimas
1422 m. tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Kryžiuočių ordino Melno miestelyje (dab. Lenkijoje) buvo pasirašyta taikos sutartis, užbaigusi ilgus karinius konfliktus dėl Žemaitijos. Melno sutartimi pirmą kartą aiškiai nustatyta vakarų siena tarp Lietuvos ir Prūsijos. Ir, kas svarbiausia, Žemaitija liko Lietuvai, o tai turėjo ilgalaikių geopolitinių pasekmių.
Būtent Palangos apylinkės tapo svarbiu tašku šioje sienos linijoje. Dėl to pavadinimas „Melno takas“ pasirinktas neatsitiktinai – tai kūniška nuoroda į vieną reikšmingiausių Lietuvos valstybingumo sutarčių.
Istorinė Palanga: pasienio miestelis tarp dviejų imperijų
Nuo 1795 m. po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo, visa Lietuva, įskaitant Palangą, atiteko Rusijos imperijai. Iš pradžių Palanga priklausė Vilniaus gubernijai, tačiau 1819 m. caro Aleksandro I sprendimu buvo prijungta prie Kuršo gubernijos. Sprendimas buvo pragmatiškas – suvienodinti muitų sistemą, nes šiaurinė Kuršo pakrantė jau buvo pasienyje su Prūsija.
Palanga tapo tikrąja pasienio vietove, turinčia karinę reikšmę, o taip pat buvusi prekybos ir poilsio zona tarp dviejų skirtingų pasaulių. Tuo metu Klaipėdos kraštas (iki Nemirsetos) priklausė Vokietijos imperijai, todėl Palanga stovėjo ant tikrosios geopolitinės ribos.
Pirmasis pasaulinis karas pasiekia Palangą
1915 m. kovo 23 d. Palanga pateko į karo istoriją – tą dieną Vokietijos karo jūrų laivynas bombardavo miestą. Istoriniai liudijimai rodo, kad šaudymas tęsėsi apie dvi valandas. Dalyvavo keli galingi kreiseriai, tarp jų – „Prinz Adalbert“, „Rostock“, „Stralsund“, „Regensburg“ ir „Graudenz“. Apšaudymas buvo toks intensyvus, kad vietos gyventojai slėpėsi už kopų, o atsiminimuose minima net saviškių apšaudymo grėsmė – vokiečių sausumos daliniai iškėlė baltas vėliavas, kad laivai liautųsi.
Rusų kariai tuo metu jau buvo atsitraukę – bombardavimas nebuvo pagrįstas tikslia karine žvalgyba. Žuvo 6 civiliai, buvo sugriauta dešimtys pastatų, apgadinta bažnyčia, šventorius ir grafų Tiškevičių rūmai. Šis įvykis – vienas skaudžiausių karo pėdsakų Palangos istorijoje.
Apie šią tragediją rašė visas pasaulis
Kovo 26 d. žinia apie Palangos bombardavimą pasirodė Naujosios Zelandijos spaudoje, taip pat apie jį rašė JAV dienraštis „The Day Book“, o netrukus – Anglijos ir Prancūzijos laikraščiai. „Polangen“ – taip Palanga buvo vadinama Vakarų žiniasklaidoje, tapo simboliu miestelio, kuris tapo karinės jėgos ir civilių trapumo susidūrimo vieta.
Vienas jautriausių liudijimų – Aleksandros Šilgalytės atsiminimai, kuriuose ji aprašo miestelio evakuaciją, žmonių baimę, vokiečių karius ir grįžimą į sugriautą gimtąjį miestą. Šie pasakojimai leidžia įžvelgti, kaip karo baisumai paveikė vietos bendruomenę.
Šiandieninis Melno takas – kelionė į praeitį ir gamtos ramybę
Melno takas šiandien – ne tik istorinės atminties simbolis, bet ir modernus rekreacinis objektas. Jis veda per pušynus, kopas, netoliese įrengta apžvalgos aikštelė, iš kurios atsiveria Baltijos jūros panorama. Tai vieta, kur gali vienu metu būti prie jūros, gamtos glėbyje ir istorijos viduryje.
Takas pažymėtas informaciniais stendais, paaiškinančiais ne tik maršrutą, bet ir jo reikšmę Lietuvos istorijai. Tai ne šiaip pasivaikščiojimo trasa – tai pasienio žemė, per kurią ėjo imperijų ribos, ir kur aidėjo artilerijos šūviai.
Kaip rasti Melno taką?
Melno tako pradžią galima rasti šalia buvusio pasienio ruožo, šalia koordinatės: 55.8940345, 21.0555018. Artimiausias žinomas objektas „Google Maps“ – „Buvusi Vokietijos–Rusijos pasienio vieta“. Takas tinka tiek pėstiesiems, tiek dviratininkams, o prie busimos apžvalgos aikštelės bus įrengta ir poilsio zona.
Atstumas: apie 7,5–8 km (pėsčiomis arba dviračiu)
- Pėsčiomis tai būtų apie 1 val. 30 min. ramiai einant,
- Dviračiu – apie 25–30 min. kelio.
Kelionė veda palei pajūrį ir pušynus – tai puikus maršrutas aktyviam poilsiui su istoriniu prieskoniu.
