Trečdalis pasaulyje pagaminamo maisto yra išmetama arba iššvaistoma, tai daro didžiulį neigiamą poveikį ekonomikai, aplikai ir socialinei gerovei. Būdama didžiausia maisto ir gėrimų bendrove pasaulyje, „Nestlé“ nuolat diegia inovacijas, dirba su partneriais ir bendruomenėmis tam, kad sumažintų švaistomo maisto apimtis. Lietuvoje „Nestlé Baltics” suvienijo jėgas su „Maisto banku“, ragindama prisidėti prie paramos organizacijai, kurios dėka maisto prekės pasiekia jų stokojančius. „Nestlé“ dalijasi dešimčia trumpų patarimų, kaip mes visi maistą vartoti ir saugoti namuose galėtume tvariau.
Skaičiuojama, kad maisto švaistymo mastai pasaulio ekonomikai kasmet atsieina po 812 mln. Eur. Dėl dabartinių gamybos ir prekių platinimo praktikų, maistas švaistomas visose maisto tiekimo grandinės stadijose: ūkiuose, perdirbant ir transportuojant, prekybos centruose, restoranuose ir namuose.
Nenumatytos pasekmės
Dėl didelio kiekio iššvaistomo maisto, vis daugiau žmonių jo stokoja, negali tinkamai maitintis, jiems trūksta reikalingų medžiagų. Be to, auga atotrūkis tarp turtingųjų ir gyvenančiųjų skurde: nors maždaug trečdalis pasaulyje pagaminamo maisto taip ir lieka nesuvalgytas, 800 mln. žmonių gyvena ant bado ribos. Dėl perteklinės maisto gamybos kenčia ir aplinka: beveik 30% visos pasaulyje suvartojamos energijos ir 25% viso žemės ūkyje sunaudojamo vandens išeikvojama maisto gamybai. 2021 m. Jungtinių Tautų ataskaitos duomenimis, dėl maisto gamybos susidaro apie 8% šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Maisto švaistymo apimtis galima ženkliai sumažinti įdiegus maisto tausojimo ir perskirstymo sistemas, kurios leistų saugiai išdalinti maisto perteklių, o vartojimui vis dar tinkamus maisto produktus atiduoti jų stokojantiems žmonėms. Tai būtų triguba visų suinteresuotų šalių pergalė: mažiau švaistydami galėtume sutaupyti lėšų, pamaitinti daugiau žmonių ir sumažinti neigiamą poveikį klimatui bei vandens ir žemės ištekliams.
Profesorius Egidijus Rimkus, Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto klimatologas, kalbėdamas lapkričio pradžioje asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ surengtoje nuotolinėje diskusijoje „Tvarumas – neatskiriama įmonės DNR dalis“, sakė, kad, norint sumažinti neigiamą poveikį klimatui, verslui labai svarbu pasirinkti tinkamą balansą tarp gyvulininkystės ir augalininkystės, o vartotojams – tarp mėsos ir augalinės kilmės produktų vartojimo.
„Jungtinių Tautų Organizacijos duomenims, pasaulyje tik 25% augalininkystės veiklos rezultato virsta kalorijomis žmogui, ir šie 25% pagamina 82% visų žmonijos suvartojamų kalorijų. Todėl, atrodytų, nereikšmingas pasirinkimas – valgyti daugiau mėsos ar augalinės kilmės produktų, daro labai didelį poveikį“, – pabrėžia profesorius.
Toje pačioje diskusijoje dalyvavusi Milda Žemaitienė, „Nestlé Baltics“ Kavos verslo vadovė, pridūrė, kad maisto švaistymo problemą reikia spręsti visose jos stadijose – nuo pirmųjų etapų iki patekimo ant vartotojų stalo.
Kad kuo mažiau maisto būtų išmetama ir kuo daugiau jo pasiektų vartotojų stalus, „Nestlé“ nuolat bendradarbiauja su kitomis maisto pramonės bendrovėmis, peržiūri savo veiklų efektyvumą, edukuoja vartotojus maisto švaistymo klausimais. Pavyzdžiui, 2020 birželį bendrovė prisijungė prie 10x20x30 iniciatyvos ir pasiryžo 50% sumažinti gamybos metu prarandamo maisto ir jo atliekų apimtis. Iniciatyvą pasirašė daugiau kaip dešimt didžiausių pasaulio maisto ir gėrimų bendrovių, kurios įsipareigojo įtraukti ne mažiau kaip 20 tiekėjų ir iki 2030 m. prarandamo maisto kiekį sumažinti pusiau. Be to, „Nestlé“ ir per COVID-19 pandemiją nenustojo bendradarbiauti su maisto bankais visame pasaulyje bei aukoti maisto produktus tiems, kam jų trūksta.
Svarbi kiekviena detalė
Vis dėlto, maisto švaistymas – labai sudėtinga problema, prie kurios prisideda net tokios vartotojų naudai skirtos priemonės kaip maisto galiojimo etiketės. Europos Komisijos duomenimis, ant maisto produktų esantis galiojimo laiką nurodantis ženklinimas „geriausias iki“ ir „tinka vartoti iki“ lemia tai, kad vartotojai išmeta 20% vis dar tinkamo valgyti maisto. „Nestlé“ visame pasaulyje bendradarbiauja su kitomis įmonėmis ir organizacijomis, kad išsklaidytų mitą, jog produktą privalu išmesti vien dėl to, jog jo nepavyko suvartoti iki etiketėje pažymėtos datos. Nuo 2016 m. vien Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje išmetamų maisto produktų apimtis įmonei pavyko sumažinti 41 %. Bendrovė dalyvauja maisto švaistymą mažinančiose iniciatyvose: mobiliosios programėlės „Too Good To Go“ kūrėjų projekte „Vartojimo datos paktas“ Prancūzijoje, „Pažiūrėk, pauostyk, paragauk, nešvaistyk“ Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje ir kt.
Kad sumažintų maisto švaistymo problemą, verslas turi bendradarbiauti ir diegti naujoves visose atliekų tvarkymo ir atliekų prevencijos stadijose. Pavyzdžiui, kai „Nestlé“ nerado atsakymo į klausimą „kokia yra ateities pakuotė“, bendrovė įkūrė Pakavimo mokslų institutą ir įsipareigojo pasiekti, kad iki 2025 m. visas „Nestlé“ produktų pakuotes būtų galima perdirbti arba naudoti pakartotinai. Kurdama tvarias pakuotes ir ieškodama ilgalaikių sprendimų, kaip mažinti švaistymą, bendrovė prisideda prie maisto paslaugų pramonės transformacijos. Akivaizdu, kad ir ateityje svarbia šio sektoriaus veiklos dalimi išliks vis efektyvesnių būdų, leidžiančių mažinti su visų formų atliekų kiekį, paieškos.
Maisto švaistymo prevencija yra didžiulis iššūkis: norint, kad pastangos būtų veiksmingos, įsitraukti, kurti bei įgyvendinti pokyčius privalo visi: vyriausybės, verslas ir vartotojai. „Nestlé“ prisideda ne vien siekdama nulinės anglies dioksido emisijos, bet ir įgyvendindama planą, kuris leis atliekų susidarymą mažinti visose tiekimo grandinės stadijose. Bendrovė įsitraukia ieškodama sprendimų visuomeninėms problemos, kuria tvarią, ilgalaikę naudą verslui ir savo pavyzdžiu rodo, kad verslas gali būti teigiamų pokyčių katalizatoriumi.
„Nestlé“ siūlo dešimt patarimų, kaip prie maisto švaistymo problemos mažinimo gali prisidėti vartotojai.
10 žingsnių, kurie padės nešvaistyti maisto
1. Planuokite apsipirkimus. Skamba labai paprastai, tačiau tam, kad planavimas būtų veiksmingas, jis turi tapti įpročiu. Auksinę taisyklę šiuo atveju taip pat lengva įsiminti: nepirkite daugiau, negu reikia.
2. Šaldiklis – jūsų draugas. Šaldiklis gali tapti puikiu pagalbininku, padėsiančiu nešvaistyti maisto. Užsišaldykite gausiai užderėjusių sezoninių vaisių, uogų ir daržovių perteklių, duoną, kurios nepavyksta suvalgyti, ar kitus rečiau naudojamus ir lėčiau suvartojamus produktus.
3. Išmokite vertinti maisto galiojimo laiką nurodančią informaciją. Dažnai maisto gaminius išmetame tik todėl, kad pasibaigė šalia užrašo „Geriausias iki“ arba „Tinka vartoti iki“ nurodytas terminas. Skaičiuojama, kad aklai vadovaudamiesi ir patys neįsitikindami, kad produktas išties nebetinkamas, vartotojai išmeta net penktadalį viso iššvaistomo maisto, nors jis tebėra tinkamas ir saugus naudoti.
4. Tinkamai laikykite maisto produktus. Maisto produktai galioja ilgiau, kai yra laikomi tinkamoje temperatūroje. Pavyzdžiui, jeigu žinote, kuriuos maisto gaminius būtina laikyti šaldytuve, taip pat išsiaiškinkite, kurioje šaldytuvo lentynoje juos geriausia saugoti, nes temperatūra kiekviename lygmenyje yra skirtinga.
5. Vienu metu ruoškite daugiau skirtingo maisto. Gamindami kelis patiekalus vienu metu, sutaupysite elektros energijos, vandens ir laiko. Jeigu šaldymo kameroje nuolat turėsite keletą „paruoštukų“ pietums ar vakarienei, rečiau kils pagunda užsisakyti maisto į namus ar neplanuotai užsukti į parduotuvę.
6. Stebėkite suvalgomo maisto kiekį. Atidžiau stebėdami, kiek maisto įsidedate į lėkštę, ne tik kontroliuosite kalorijų kiekį, bet ir kur kas rečiau išmesite lėkštėje likusią per didelės porcijos dalį. Geriau įsidėti mažiau ir pakartoti.
7. Žinokite, ko turite šaldytuve. Daugelio šaldytuvuose galima aptikti ne vieną indelį saugiai supakuotų, pamirštų ir valgyti jau netinkamų maisto likučių. Tvarkingose šaldytuvo lentynose kur lengviau matyti, kokių produktų yra, o ko trūksta. Dar vienas geras įprotis – šviežesnius produktus laikyti giliau, kad pirmiausia pamatytumėte ir suvartotumėte anksčiau pirktus ir trumpiau galiojančius produktus.
8. Kas lieka – atiduokite. Jei turite per daug maisto atsargų, pasidalinkite jomis su kaimynais, artimaisiais, kolegomis ar paaukokite maisto bankui.
9. Kompostuokite maisto atliekas. Užuot išmetę likusį maistą, jį kompostuokite – taip, užuot pasmerkę maistą pūti sąvartynuose, pasigaminsite naudingų trąšų. Vis dėlto, maisto atliekų kompostavimas turėtų būti paskutinė priemonė, kai visos kitos jau išbandytos.
10. Suskaičiuokite, kiek maisto išmetate. Kurį laiką užsirašinėkite, kiek maisto produktų išmetate per savaitę, pravartu pasižymėti ir dėl kokios priežasties. Nustebsite, kiek iš tiesų maisto iššvaistote net nesusimąstydami. Sąrašas leis pamatyti, ko perkate ir gaminate per daug.
