Jaunimo nedarbas Palangoje auga: kas slypi už skaičių?

Nors jaunimo nedarbo rodiklis Lietuvoje jau antrus metus išlieka stabilus, Palangoje fiksuotas nedarbo augimas – per metus jis šoktelėjo 1,3 proc. punkto. Didelė dalis registruotų jaunų bedarbių – neturintys profesinio ar aukštojo išsilavinimo, o kai kurie – vis dar neturintys net pagrindinių skaitmeninių įgūdžių. Nors daugiau nei 80 proc. jaunuolių registruojasi siekdami įsidarbinti, realūs rezultatai rodo didelį atotrūkį tarp darbo rinkos poreikių ir jaunimo pasirengimo. Situaciją sunkina ir tai, kad dauguma į Užimtumo tarnybą kreipiasi ne pirmą kartą. Palangoje augantis jaunimo nedarbas kelia klausimą – ar kurorte pakanka galimybių jaunam žmogui kurti savo ateitį?

Kas antras Užimtumo tarnyboje registruotas jaunuolis – neįgijęs profesinio ar aukštojo išsilavinimo, pranešime spaudai rašo institucija. Anot jos, pastaraisiais metais ši tendencija tik sustiprėjo – 1,7 proc. išaugo neturinčio profesinio pasirengimo jaunuolių skaičius.

Antrus metus jaunimo registruoto nedarbo rodiklis lieka stabilus ir laikosi ties 7,5 proc. Liepos 1 d. duomenimis, darbo ieškojo 30,6 tūkst. jaunuolių, kurie sudarė penktadalį visų klientų.

Kas antras registruotas bedarbis – be aukštesniojo išsilavinimo

Profesinį išsilavinimą įgijusio jaunimo statistika per metus beveik nepasikeitė: liepos pradžioje jie sudarė 25,6 proc., pernai – 25,9 proc.

„Dažnai dalis baigusių mokyklą ar studijas neturi pakankamai praktinių bei specializuotų įgūdžių, kurių reikalauja darbdaviai. Esminės jaunimo nedarbo priežastys glaudžiai susijusios su struktūriniu neatitikimu tarp darbo rinkos poreikių ir turimų kompetencijų. Taip pat trūksta darbo patirties, o tai sukuria uždarą ciklą – be patirties sudėtinga įsidarbinti, o nedirbant – patirties įgyti neįmanoma. Pastebimas vis didesnis atotrūkis tarp įgyto išsilavinimo ir realių darbo rinkos lūkesčių“, – pabrėžė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Visgi, pastebi tarnyba, aukštasis išsilavinimas taip pat negarantuoja greito įsidarbinimo – penktadalis tarp registruoto jaunimo yra baigę universitetus bei kolegijas (20,6 proc.). Ir pernai, ir šiemet tokių klientų skaičius, liepos 1 d. duomenimis, išlieka vienodas – po 6,3 tūkst.

Didžioji dalis jaunimo į Užimtumo tarnybą kreipėsi ne pirmą kartą (76,6 proc.). Tik kas ketvirtam (23,4 proc.) registracija buvo pirmoji – ir tokių asmenų liepos 1 d. buvo 300 (4,8 proc.) daugiau nei pernai tokiu pat laikotarpiu. Jaunimo vidutinė registruoto nedarbo trukmė per metus sutrumpėjo 2 dienomis iki 137, kai bendroji siekė 245 dienas.

Kas trečias (10,4 tūkst.) jaunas klientas registracijos metu teigė, jog yra pažengęs informacinių technologijų naudotojas, o kas penktas nurodė neturįs skaitmeninių įgūdžių (6,2 tūkst.).

Net 80,4 proc. jaunuolių įvardijo pagrindinį registracijos Užimtumo tarnyboje tikslą – siekį įsidarbinti. Ir tokių norinčių dirbti skaičius per metus augo: samdomo darbo ieškančio jaunimo – 1,5 tūkst. (6,4 proc.) daugiau nei prieš metus.

Dešimtadaliu (10,8 proc.) sumažėjo jaunuolių, neapsisprendusių dėl registracijos tikslo ir beveik tiek pat negalinčių naudotis Užimtumo tarnybos paslaugomis dėl laikino užimtumo ar kitų įsipareigojimų – studijų, praktikos, savanorystės, vaikų ar artimųjų priežiūros, sveikatos būklės, socialinių ar šeiminių aplinkybių, laikino išvykimo į užsienį.

Augo įsidarbinusių jaunuolių skaičius

Per metus padaugėjo įsidarbinusių jaunuolių pagal neterminuotas ir terminuotas darbo sutartis. Geresnis ir pirmojo pusmečio rezultatas – į darbo rinką įsiliejo 34 tūkst. jaunų žmonių – 4,7 tūkst. daugiau nei pernai tokiu pat laikotarpiu.

Į aktyvios darbo rinkos politikos priemones įsitraukė 2,1 tūkst. jaunimo – dviem trečdaliais (66,2 proc.) mažiau nei 2024 m. pirmąjį pusmetį. Nepaisant to, šimtu daugiau nei pernai jaunų klientų pasinaudojo parama darbo vietoms steigti, 24,5 proc. daugiau pradėjo ugdyti kompetencijas stažuotėse, 0,4 proc. ūgtelėjo įsitraukimas į aukštą pridėtinę vertę kuriančių kompetencijų priemonę.

Šiais metais ypač išaugo Užimtumo tarnybos paslaugų skaičius jaunimui. Per pusmetį iš viso suteikta beveik 87 tūkst. konsultacijų – 11,4 proc. daugiau nei 2024 m. pirmąjį pusmetį. Informavimo paslaugų skaičius padidėjo 6,6 proc. iki 53,7 tūkst.

Išsamesnė jaunimo profilio analizė rodo, kad daugiau nei 27,4 proc. jaunimo gyvena kaimo vietovėse – jų skaičius per metus išliko stabilus. Gyvenančių mieste skaičius jaunuolių iki 29 metų ūgtelėjo 1,2 proc. iki 22,2 tūkst. Tarp ilgalaikių bedarbių jaunimo yra mažiausiai – 8,7 proc.

Nedirbančio jaunimo mažiausiai – Neringoje (0,9 proc.), daugiausiai – Kaune (10,6 proc.). Per metus jaunimo registruotas nedarbas labiausiai augo Molėtų rajone ir Palangoje (po 1,3 proc. punkto), labiausiai sumažėjo Pakruojo rajono (2,5 proc. punkto) bei Birštono (2,2 proc. punkto) savivaldybėse.