Skaičiuojama, kad visame pasaulyje vidutiniškai perdirbama tik apie 9 proc. plastiko, 21 proc. stiklo ir 60 proc. popieriaus atliekų. Jungtinių tautų organizacijos (JTO) vertinimu, situacija gali dar labiau pablogėti, nes iki 2050 m. kietųjų komunalinių atliekų susidarymas išaugs nuo 2,3 mlrd. iki, tikėtina, 3,8 mlrd. tonų. Be to, elektroninių atliekų kiekis didėja penkis kartus greičiau nei jų perdirbimas. Ir tai lemia ne tik rūšiavimo stoka, bet ir klaidingai išrūšiuotos medžiagos – dėl to perdirbimo procesas tampa sudėtingesnis, o dalis žaliavų patenka į sąvartynus.
Suterštas popierius − ne perdirbimui
Nors 2023 m. popieriaus gaminių perdirbimo lygis Europoje buvo rekordiškai aukštas ir siekė 79 proc., netinkamas rūšiavimas vis dar trukdo visapusiškai išnaudoti popieriaus perdirbimo potencialą. „Lietuvos draudimo“ tvarumo vadovės Mildos Degutienės teigimu, pagrindinė rūšiavimo klaida – tai suteršto, nešvarumais padengto popieriaus metimas į popieriaus atliekų konteinerį.
„Neretai rūšiuojant atliekas pamirštama, jog, pavyzdžiui, riebalais, maisto likučiais ar kitokiomis priemaišomis padengtas popierius netinka perdirbimui. Užterštas popierius gali sugadinti visą perdirbimui skirtą atliekų partiją, todėl ši tampa nebetinkama antriniam panaudojimui ir galiausiai patenka į sąvartyną“, – atkreipia dėmesį M. Degutienė.
Vis dėlto, jei ant išmetamo popieriaus yra sąvaržėlių ar lipnios juostos – jų pašalinti nebūtina, mat tuo pasirūpina rūšiavimo centrai. Vertinant bendrai, į mėlynus atliekų konteinerius vertėtų mesti popierinius pirkinių maišelius, visų rūšių švarias pakavimo pakuotes, kartonines dėžes, vokus.
Nemaišyti skirtingų rūšių stiklo ir plastiko
Ekspertų vertinimu, plastiko perdirbimo srityje situacija ženkliai prastesnė. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) skaičiuoja, jog 2022 m. net 91 proc. pasaulyje susidarančių plastiko atliekų nebuvo perdirbamos – tai katastrofiškai aukštas procentas.
Tvarumo ekspertė pabrėžia, jog plastiko rūšiavimui turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys: skirstant plastikinius gaminius bene svarbiausia – juos atrinkti pagal rūšį.
„Šios medžiagos gaminiai dažnai turi skirtingus perdirbimo reikalavimus, priklausomai nuo jų tipo (PET, HDPE, PVC, polistirenas ir kt.). Jei įvairūs plastikai dedami į vieną konteinerį, juos sunku efektyviai perdirbti, nes kiekvienas tipas reikalauja skirtingo apdorojimo proceso“, – sako M. Degutienė.
Toks pat rūšiavimo principas galioja ir stiklui bei jo gaminiams. Pavyzdžiui, buteliai, langai ir veidrodžiai pasižymi skirtingomis perdirbimo savybėmis, tad jie negali būti apdorojami kartu. Tai svarbu, mat stiklas gali būti perdirbamas labai ilgai, neprarandant jo kokybės.
Elektronikos prietaisus svarbu išskirstyti dalimis
JTO skaičiavimais, 2022 m. pasaulyje buvo perdirbta tik 22 proc. elektronikos atliekų. Natūralu, kad likusi dalis tokių atliekų buvo išmestos į sąvartyną arba perdirbtos prastomis sąlygomis, išskiriant toksiškas chemines medžiagas.
M. Degutienė pastebi, kad gyventojams iš visų medžiagų rūšiavimo labiausiai trūksta žinių apie elektroniką – jos išmetama ne kasdien, todėl neretai pamirštami svarbiausi dalykai.
„Rūšiuojant elektroniką būtina atskirti prietaisų dalis. Elektronikos atliekos turi būti tinkamai išskirstytos pagal komponentus, atskiriant baterijas, kabelius, maitinimo šaltinius, mat kai kurios dalys turi specialių perdirbimo reikalavimų dėl jose esančių pavojingų medžiagų. Taip pat gyventojai kartais išmeta neveikiančius ar pasenusius prietaisus į bendrą mišrių atliekų konteinerį – tai didelė klaida: reikėtų pasirūpinti, kad jie būtų perduoti specializuotoms perdirbimo įmonėms“, – akcentuoja tvarumo ekspertė.
M. Degutienė primena, jog viskas, kas veikia elektros maitinimo, baterijų arba akumuliatorių pagalba patenka į šių atliekų kategoriją. Tokios atliekos turėtų būti priduotos į atliekų surinkimo aikšteles arba pristatytos elektroninės įrangos platintojams. Jei tai stambi elektronika, vertėtų kreiptis į tokios įrangos tvarkytojus, jei smulki – mesti į tam skirtas dėžes ar palikti surinkimo taškuose, esančiuose daugelyje didžiųjų prekybos tinklų parduotuvių, didesnėse namų bendrijose.
Dėmesys – ir tekstilės rūšiavimui
„Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus“ (VASA) komunikacijos ekspertė Simona Grikšaitė atkreipia dėmesį, kad mišriame komunalinių atliekų sraute vis dar randama daug antrinių žaliavų, tokių kaip stiklo, metalo, plastiko ir popieriaus pakuotės, kurios turėtų būti rūšiuojamos atskirai.
„Tai ne tik apsunkina mišrių atliekų tvarkymo procesą, bet ir sudaro kliūtis efektyviam antrinių žaliavų perdirbimui. Tuo tarpu į rūšiavimui skirtus konteinerius gyventojai dažnai meta netinkamas atliekas, pavyzdžiui, higienos priemones ar namų buities daiktus, kurie taip pat komplikuoja atliekų tvarkymo procesus“, − sako S. Grikšaitė.
Pasak VASA atstovės, iššūkių kelia ir tekstilės rūšiavimas. Šiuo metu Vilniuje veikia 350 tekstilės atliekų konteinerių, kuriuose surinkta tekstilė yra išrūšiuojama į beveik 100 skirtingų kategorijų pagal medžiagiškumą, sezoną ar paskirtį. Tinkami drabužiai ir avalynė yra atrenkami pakartotiniam naudojimui, o dalis tekstilės perdirbama į naujus gaminius.
„Visgi gyventojai daro klaidų mesdami į tekstilės konteinerius netinkamas atliekas arba užterštą tekstilę, dėl ko geri gaminiai tampa netinkami pakartotiniam naudojimui. Tekstilės atliekos globaliu mastu yra ne menkesnė problema nei plastiko atliekos, todėl atsakingas jų tvarkymas ir ilgesnis naudojimo ciklas yra būtini siekiant prisidėti prie šios problemos sprendimo“, − teigia ekspertė.
Saulius Abraškevičius
Komunikacijos vadovas
Strategijos, klientų ir marketingo departamentas
AB „Lietuvos draudimas“ | Part of PZU
