Pripažinkite – pastarieji mūsų gyvenimo metai tikrai pakoregavo mitybos įpročius, pradėjome skaityti daugiau receptų knygų, žiūrėti vaizdo įrašų apie mitybą, daugiau gaminti ir labiau rūpintis, ką valgome. Ne tik dėl to, kad daugiau laiko praleidžiame namie, nemaža dalis dirbame iš namų – paskatino ir vis dar neišnykusi viruso grėsmė. Rūpindamiesi imunitetu sveikiau maitindamiesi neklystame. Mokslininkai, atidžiai tiriantys tai, ką valgome ir kaip tai mus veikia, pritaria – jie sako, kad Lietuvoje kas trečia mirtis susijusi su prasta mityba. Neatsilieka ir verslininkai, medžiojantys mokslinių tyrimų rezultatus ir ieškantys produktų ar superelementų, kuriais galėtų papildyti savo gaminius, kad šie ne tik pasotintų, bet ir sveikatintų.
Tai – ne tik produktai imunitetui sustiprinti, bet ir tokie, kurie sulėtina Alzheimerio ligos, demencijos ar diabeto eigą arba užkerta joms kelią. „Kalbama ne tik apie lapines daržoves ar raugintus kopūstus, kuriuos pirktumėte ūkininkų turguje (nors JAV gydytojai pacientams jau išrašo receptus juose apsipirkti). Kalbu apie produktus parduotuvių lentynose ir gamintojų tyrimų ir plėtros skyriuose. Tokių produktų yra trys rūšys: funkcinis maistas, papildai (nutraceutikai) ir medicininis maistas. Jie – tarsi tarpinis žingsnis tarp maisto ir vaisto, ir visi jie sudarys vis didesnę vartotojų maisto krepšelio dalį“, – sako Artūras Kokoškinas, bendrovės „Vilniaus duona“ komercijos direktorius.
Diabetikams – superžirniai ir gėrimas su inchi sėklomis
Vienas pikčiausių sveikatos priešų šiandienos meniu – cukrus. Farmacijos ir medicinos mokslininkai ne tik ieško, kuo jį keisti produktuose arba kaip jo išvengti, bet ir siūlo produktus, apsaugančius nuo antrojo tipo diabeto.
„Dar ne produktas, bet svarbus ingredientas, kuris gali atsirasti miltų kepiniuose, užtepėlėse ir užkandžiuose – raukšlėtieji žirniai. Maždaug prieš metus Londono imperatoriškojo koledžo, Johno Inneso centro, „Quadram Bioscience“ instituto ir Glazgo universiteto mokslininkų grupė paskelbė tyrimo rezultatus, rodančius, kad raukšlėtieji superžirniai dėl natūralios genetinės mutacijos padeda kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje ir sumažinti antrojo tipo diabeto riziką“, – pasakoja A. Kokoškinas.
Raukšlėtieji žirniai, kitaip nei įprasti, turi didesnį kiekį atsparaus krakmolo, kuris organizme skaidomas lėčiau. Jis padeda stabdyti vadinamuosius cukraus šuolius, kai po valgio sparčiai padidėja cukraus kiekis kraujyje. Panašiai veikia viso grūdo miltų duonos gaminiai, kai dėl skaidulų, antioksidantų ir fitonutrientų cukrus į kraują patenka lėčiau, todėl jo kiekis padidėja pamažu, ilgiau išlieka sotumo jausmas. Pasak mokslininkų, tai svarbus atradimas, nes nuolatiniai staigūs cukraus šuoliai kraujyje padidina diabeto riziką.
Limos universiteto tyrėja Nancy Chasquibol Silva su kolegomis sukūrė limonado ir sulčių pakaitalą – nutrifunkcinį gėrimą, kurį sudaro mikrokapsuliuoti bioaktyvūs komponentai, tokie kaip valgomųjų plukenetijų (sacha inchi) sėklos. Laboratoriniai tyrimai parodė, kad šis gėrimas ne tik apsaugo nuo antrojo tipo diabeto – jis veikia kaip antioksidantas, saugo nuo uždegimų, širdies ligų, cholesterolio kiekio padidėjimo, trombų susidarymo ir kitų sveikatos bėdų. „Bebida nutrifuncional“ (nutrifunkciniu gėrimu) pavadintam skysčiui sukurti panaudotos tokios technologijos, kurios išsaugo šias valgomųjų plukenetijų sėklų ir kitų ingredientų savybes – pavyzdžiui, jas tiesiog sutrynus ar užpylus vandeniu, toks poveikis organizmui išnyktų.
Nuo uždegimų saugantys ir Alzheimerio ligą stabdantys produktai
Vieną naujesnių maisto mokslo atradimų metų pradžioje padarė daktaras Paulas Kroonas iš „Quadram“ instituto. Tyrinėdamas metabolinius procesus jis pamatė, kaip daugiausia vaisiuose ir daržovėse (ypač svogūnuose, obuoliuose, brokoliuose, uogose) ir arbatoje esantis kvercitinas priešuždegimiškai veikia vidinius ląstelių procesus ir saugo nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Tas pats daktaras atskleidė, kad obuolių ekstraktas dėl jame esančio polifenolio sumažina cukraus kiekio kraujyje šuolius. „O jei kada domėjotės mityba, kuri padeda atitolinti Alzheimerio ligą, tikriausiai jau būsite radę viso grūdo kruopų ar kepinių, lapinių daržovių, uogų, pupelių, riešutų, raudonos mėsos ir kitų Viduržemio jūros regiono dietai būdingų produktų sąrašą“, – sako A. Kokoškinas.
Žinant, kad nei vaistai, nei maistas šios ligos neišgydys, atrodo ir skanu, ir sveika investuoti į jos prevenciją ir gerokai iš anksto pradėti valgyti produktus, kuriuose daug priešuždegiminį poveikį smegenims turinčio liuteino ir B grupės vitaminų (lapinėse daržovėse), omega-3 (sėklose ir riešutuose), antocianino (uogose) ir kitų medžiagų.
Maistas – geriau nei papildų piliulė
Klausimas, kas geriau sveikatai – šalia kasdienio valgio turėti saujelę papildų piliulių ir kapsulių ar vis dėlto tiesiog rinktis produktus, gausius vertingų medžiagų? Friedmano mitybos mokslo ir politikos mokyklos profesorius, mokslų daktaras Fang Fang Zhangas moksliniame tyrime apie tai pabrėžė, kad potenciali papildų nauda ir žala, kitaip nei daržovių ar riešutų, vis dar nėra iki galo ištirta. Bet jau aišku, kad perdėtas papildų vartojimas gali turėti neigiamų padarinių sveikatai. Jo ir kolegų tyrimas, publikuotas žurnale „Annals of Internal Medicine“, parodė, kad vertingų medžiagų turintis maistas gerai veikia sveikatą ir iš tiesų sumažina riziką susirgti tam tikromis ligomis, o padauginus papildų gali padidėti net vėžio rizika.
„Tai – viena priežasčių, kodėl maisto gamintojai nuolat ieško geresnių, sveikatai naudingesnių ingredientų, kreipia dėmesį, kad jie būtų natūralūs (sėklos, aliejai, grūdai ir pan.), o ne vien chemiškai išgryninta veiklioji medžiaga“, – pabrėžia A. Kokoškinas.
Nutraceutikais tyliai mirgančios lentynos
Minėtas dr. P. Kroonas maisto tyrimus atlieka ir dabar, bet daugybė nutraceutikų sudedamųjų dalių, vis dažniau aptinkamų užkandžių lentynose, atrastos anksčiau. Tokie ingredientai kaip proteinai ir aminorūgštys, probiotikai, skaidulos, omega-3 riebalai, augalų ekstraktai sudaro vis didesnę dalį greitųjų maisto produktų: sausų pusryčių, jogurto ir jo gėrimų, baltymų batonėlių, glotnučių, vitaminizuotų gėrimų. „Didieji gamintojai, tokie kaip „Heinz“, „Nestlé“, „Kellog’s“, „Barilla“, „Amway“ ir kiti, jau yra įkėlę koją į nutraceutikų rinką – įsigijo startuolių ir investuoja į tyrimus bei naujus produktus. Stambieji maistininkai jau užkariavo didžiąją šios rinkos dalį matydami, kad dėl senstančios populiacijos ir vis augančio susidomėjimo sveika mityba ji tik augs“, – sako A. Kokoškinas. Prognozuojama, 2027-aisiais joje bus 462 mlrd. JAV dolerių – beveik dvigubai daugiau nei pernai.
„Nutraceutikai – tai ne tik gėrimai ir batonėliai, jais pamažu tampa vis daugiau gaminių. Pavyzdžiui, nemaža dalis kepyklų, ypač Europoje, asortimento. Pateikiu pavyzdį iš „Vilniaus duonos“ – mes turime 100 proc. avižinių miltų duonos, viso grūdo, sėklingų, daigintais rugiais papildytų, bemielių, be pridėtinio cukraus paruoštų kepinių – taip irgi prisidedame prie sveikesnės mitybos. Bet joks gamintojas neišgelbės žmogaus, kuris nesusimąstys apie ligą dar jai toli gražu neprasidėjus ir nekreips dėmesio į savo mitybą. Maistas nesuveiks kaip chirurgo skalpelis, bet per ilgą laiką užtikrins, kad ir senatvėje mėgautumėtės gyvenimu ir prisimintumėte, kas smagaus buvo vakar“, – apibendrina A. Kokoškinas.
