Noras gyventi ne pagal savo kišenę, vėlavimai sumokėti sąskaitas ir kiti finansiniai paklydimai gali grįžti bumerangu, kuris turės konkrečią piniginę išraišką nusprendus skolintis būstui ar automobiliui. Prastą kredito istoriją turinčio žmogaus būsto paskola ir automobilio lizingas per visą jų grąžinimo laikotarpį gali kainuoti gerokai daugiau nei geros kredito istorijos savininko. Kaip to išvengti ir kokie yra pagrindiniai geros kredito istorijos palaikymo principai?
Įsivaizduokime, kad Jonas ir Aivaras nori pasiskolinti po 80 tūkst. eurų būstui įsigyti. Abu uždirba vidutinį atlyginimą, siekiantį 1,1 tūkst. eurų, ir paskolą planuoja išsimokėti per 26 metus. Skirtumas tarp šių dviejų žmonių tas, kad Jonas visuomet atsakingai valdė savo finansus, laiku vykdė finansinius įsipareigojimus ir niekada nevėlavo apmokėti sąskaitų. Tuo metu Aivaras į finansų valdymą žiūrėjo pro pirštus ir savo kredito istoriją gerokai susigadino pradelstais mokėjimais, greitaisiais kreditais, besivelkančiomis skolomis ir vėlavimais atsiskaityti su paslaugų tiekėjais.
Pirkdamas butą senos statybos name su būsto paskola, prastą kredito istoriją turintis Aivaras per visą paskolos laikotarpį sumokėtų maždaug 3,4 tūkst. eurų daugiau nei Jonas. Jei abu už tą pačią sumą ir tam pačiam paskolos laikotarpiui nutartų įsigyti butą A+ ar aukštesnės klasės pastate, jų įmokos per visą paskolos laikotarpį skirtųsi apie 2,8 tūkst. eurų Jono naudai. Skaičiuojant buvo taikoma šių metų spalio 19 d. galiojusi Euribor palūkanų norma ir daroma prielaida, kad šis dydis nekis visą kredito sutarties laikotarpį,
Jonui ir Aivarui nusprendus įsigyti automobilius tam tikslui skolinantis po 8 tūkst. eurų ir paskolą grąžinant per 5 metus, blogą kredito istoriją turintis Aivaras sumokėtų maždaug 700 eurų daugiau nei Jonas. Skaičiuojant taip pat daroma prielaida, kad palūkanų sudedamųjų kaina nesikeis per visą paskolos laikotarpį.
Akivaizdu, kad turėti gerą kredito istoriją apsimoka labiau nei ja nesirūpinti. Kaip jau atskleidė mūsų susikurto Aivaro personažo istorija, pagrindiniai dalykai, kurie turi įtakos prastai kredito istorijai ir siūlomoms finansavimo sąlygoms, yra netinkamai vykdomi turimi finansiniai įsipareigojimai, vėlavimas apmokėti sąskaitas už įvairiais paslaugas bei neatsakingas skolinimasis. Trumpai tariant – anksčiau prisiimtų įsipareigojimų nevykdymas atsakingai ir laiku.
Kaip užsitikrinti gerą kredito istoriją
Pasakyti „venkite vėluojančių mokėjimų ir perteklinio skolinimosi“ čia būtų per mažai. Pakalbėkime apie būdus išlaikyti gerą kredito istoriją ir užsitikrinti finansinį saugumą bei ramybę. Tai padaryti padės laiko patikrinti tvaraus finansų valdymo pagrindai – išlaidų sekimas, šeimos ar asmeninio biudžeto sudarymas ir jo laikymasis bei įprotis taupyti.
Jei nuolat atsiduriame tokioje situacijoje, kad nepaisant pajamų dydžio gyvename nuo atlyginimo iki atlyginimo, nesugebame sukaupti santaupų, o kartais išleidžiame daugiau nei uždirbame ir turime skolintis, peržiūrėti savo finansus yra tiesiog privaloma.
Atidžiai peržvelgę ir suregistravę poros paskutinių mėnesių išlaidas, nesunkiai galėsime nustatyti būtinąsias išlaidas, kurios yra besąlygiškai svarbios pragyvenimui, ir nebūtinąsias išlaidas, kuomet pinigus leidžiame savo malonumui. Pastarosios ir bus mūsų atsakymas į klausimą, iš kokių pinigų taupyti bei kurias išlaidas galima sumažinti, idant nejustume finansinės įtampos ir poreikio skolintis ar vėluoti atlikti svarbius mokėjimus.
Be tokios savo išlaidų inventorizacijos negalime atlikti kito kritiškai svarbaus veiksmo – biudžeto sudarymo. Kaip rodo prieš kurį laiką „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta apklausa, 7 iš 10 gyventojų biudžetą planuoja ir seka savo „galvoje“. Vis dėlto, ypač jei susiduriame su finansiniais iššūkiais, to nepakanka. Turėtume skirti laiko biudžeto lentelei sudaryti, ir joje turėtų atsirasti eilutės būtinosioms išlaidoms, tai yra, būstui, transportui, maistui, komunalinėms paslaugoms, taip pat eilutė taupymui (idealiu atveju – ir investavimui) ir nebūtinosioms išlaidoms. Matydami aiškiai apibrėžtas sumas, kurias atitinkamiems poreikiams galime išleisti, galėsime užtikrinčiau valdyti savo finansus.
Galiausiai, skolų ir perteklinio skolinimosi išvengti padės sukaupta santaupų suma. Turėdami 3–6 mėn. būtinųjų išlaidų sumos dydžio finansinį rezervą, būsime pasirengę tiems atvejams, kada netikėtai padidės išlaidos ar sumažės pajamos. Laikiną finansinį disbalansą padės sureguliuoti turimos santaupos, o ne skolinti pinigai, ir taip išvengsime rizikos įsisukti į užburtą skolų ratą.
Saulius Abraškevičius
Atstovas spaudai
Komunikacijos ir tvarumo tarnyba
„Swedbank“, AB
Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė
Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ nuotr.
