Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliko korupcijos rizikos analizę pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo nustatymo ar keitimo procesuose Birštono, Druskininkų, Elektrėnų, Palangos miesto ir Trakų rajono savivaldybėse. Analizės metu nustatytos korupcijos rizikos, galinčios lemti sąžiningų žemės sklypų savininkų, siekiančių keisti sklypų paskirtį, teisių pažeidimus.
Palangos ir Šventosios plėtra neatsiejama nuo sklandžiai veikiančių žemės paskirties keitimo procedūrų, tačiau pastaruoju metu ši sritis sulaukė ypatingo dėmesio. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) 2025 m. sausį atliko išsamų tyrimą ir parengė korupcijos rizikos analizės išvadą dėl žemės paskirties keitimo procedūrų. Tyrimo metu buvo įvertinta, kaip Palangos miesto savivaldybė priima sprendimus, susijusius su žemės naudojimo paskirties keitimu, ir ar šie sprendimai yra priimami skaidriai.
Analizės rezultatai parodė, kad Palangoje kai kurie žemės paskirties keitimo prašymai buvo atmetami net nepateikus aiškių motyvų, o kiti – patvirtinami net nesant visų reikiamų dokumentų. STT duomenimis, Palangos savivaldybėje per nagrinėtą laikotarpį buvo atmesta 25 prašymai dėl žemės paskirties keitimo, ir tai yra vienas didžiausių rodiklių tarp Lietuvos savivaldybių. Tačiau tyrėjai nustatė, kad ne visi sprendimai buvo pagrįsti aiškiais kriterijais – kai kuriais atvejais prašymai buvo tenkinami net be būtinų projektinių pasiūlymų.
Šventosios teritorijoje situacija kiek kitokia
Šventosios teritorijoje situacija kiek kitokia. Daugiausia dėmesio čia skiriama rekreacinei plėtrai, todėl tam tikri žemės naudojimo pokyčiai yra neišvengiami. Šiuo metu čia vykdomi didelės apimties projektai, tokie kaip Šventosios uosto atstatymas, buriavimo mokyklos statyba, švyturio atnaujinimas ir molų jūroje statybos darbai. Kadangi šie projektai turi reikšmingą įtaką miesto infrastruktūrai ir turizmui, žemės paskirties keitimas tampa būtinas, tačiau kyla klausimas, ar šiame procese laikomasi visų skaidrumo reikalavimų.
STT ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad Palangos savivaldybė dažnai remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu, kuriame nurodoma, jog žemės paskirtis negali būti keičiama, jei miesto bendrajame plane nėra aiškiai apibrėžti detalieji teritorijos naudojimo reglamentai. Tai reiškia, kad tam tikri sprendimai yra grindžiami teisės aktų interpretacijomis, tačiau skirtingose situacijose jie taikomi nevienodai.
Analizės rezultatai rodo, kad būtina skaidresnė ir aiškesnė žemės naudojimo politika. STT rekomenduoja viešinti visus priimtus sprendimus, užtikrinti aiškius kriterijus visiems pareiškėjams bei didinti visuomenės dalyvavimą šiame procese. Palangos ir Šventosios teritorijos yra itin patrauklios tiek investicijoms, tiek turizmui, todėl efektyvus ir skaidrus žemės naudojimo reguliavimas gali tapti esminiu veiksniu, nulemiančiu tolesnį regiono vystymąsi. Jei šios problemos nebus sprendžiamos, gali kilti ne tik teisiniai ginčai, bet ir nepasitikėjimas savivaldybės sprendimais.
Susipažinti su visa korupcijos rizikos analize bei pateiktais pasiūlymais galite čia.
Specialiųjų tyrimų tarnybos informacija
