Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei UAB „Civinity namai Klaipėda“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „De jure“, UAB „Lamberta“, „If P&C Insurance AS“, veikianti per „If P&C Insurance AS“ filialą, „SEB lizingas“, UAB „Šifras“.
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 3 474,20 Eur žalos atlyginimą ir 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Ieškovė nurodė, jog daugiabučiame name trūkus šildymo sistemos vamzdžiui buvo užlietos name įsikūrusios parduotuvės patalpos. Kadangi atsakovė draudžiamojo įvykio metu buvo daugiabučio namo administratore, ji ir buvo atsakinga už pagrindinių konstrukcijų, inžinerinių tinklų priežiūrą. Ieškovė teigė, kad draudžiamasis įvykis įvyko atsakovei netinkamai vykdant daugiabučio namo šalto vandens tinklų priežiūrą. Išmokėjusi draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti, ieškovė įgijo teisę reikalauti grąžinti šią išmoką subrogacijos tvarka iš atsakovės.
Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovės ieškinį atmesti. Teigė, kad buvo sudaryta Šilumos punktų įrenginių, vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartis su UAB „Lamberta“. UAB ,,Lamberta“ ją informavo, kad daugiabutyje įsikūrusios parduotuvės sandėlio patalpoje buvo rastas nesandarus šildymo sistemos vamzdis, užbetonuotas sandėlio grindų konstrukcijoje. Pasak atsakovės, patalpų savininkai dėl apliejimo ir įvykio į administratorių nesikreipė ir apie patirtą žalą neinformavo, o kilusią avariją likvidavo UAB „Lamberta“. Tvirtino, jog nėra sąlygų atsakovės, kaip daugiabučio namo administratoriaus, civilinei atsakomybei atsirasti, nes nėra neteisėtų atsakovės veiksmų.
Byloje nustatyta, kad ginčo daugiabučiame name dėl įvykusios vamzdyno avarijos – trūkusio vamzdžio po grindimis – buvo užlietos parduotuvės patalpos, esančios pastato rūsyje. Patalpos buvo apdraustos ADB „Compensa Vienna Insurance Group“. Ieškovė dėl šio įvykio apdraustų patalpų savininkui išmokėjo 3 474,20 Eur draudimo išmoką.
Nagrinėjamoje byloje esminis ginčas kilo dėl to, ar atsakovė tinkamai atliko savo, kaip namo administratorės, pareigas, ar jos elgesys buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kad nekiltų žalos.
Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovė dėl savo nepakankamo rūpestingumo, netinkamo tiesioginių administravimo paslaugų atlikimo ir neveikimo neužtikrino tinkamos pastato inžinerinių tinklų būklės, dėl to trūko bendro naudojimo šildymo vamzdis ir buvo vandeniu užlietos apdraustos trečiojo asmens UAB „De jure“ patalpos, ir vienam iš namo patalpų savininkų padaryta žala. Atsakovė, žinodama, kad bendrojo naudojimo vamzdis trečiojo asmens patalpose neatitinka teisės aktų reikalavimų ir nesuderintas su atsakingomis institucijomis, nesiėmė jokių veiksmų tvarkyti susiklosčiusią situaciją, kad ateityje būtų išvengta šilumos sistemos avarijų ir žalos.
Vertindamas žalos dydį teismas atsižvelgė į tai, kad trūkęs vamzdis buvo įrengtas nesilaikant techninių bei teisės aktų reikalavimų. Nors byloje nebuvo galimybės nustatyti, kas šilumos vamzdį įrengė, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, padarė išvadą, jog yra pagrindas mažinti ieškovės prašomą priteisti žalos dydį, ir ieškovės ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės 2 597,01 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 58,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Monika Vismantė
Klaipėdos apylinkės teismo
pirmininko padėjėja ryšiams su žiniasklaida ir visuomene
