Subsidijomis prastovų metu per karantiną galės pasinaudoti neįgaliuosius bei kitas remiamas grupes įdarbinančios įmonės, nevyriausybinės organizacijos ir asociacijos, keičiasi ir pats subsidijų modelis – Vyriausybė sutarė skirti 70 arba 90 proc. dydžio subsidijas darbdaviams nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio. Darbdaviui pasirinkus mokėti didesnę dalį darbo užmokesčio nei minimali alga, padidės ir valstybės subsidija.
Tokiems sprendimams trečiadienį pritarė Vyriausybė, Seime šie pakeitimai bus svarstomi kitą savaitę.
Kaip žinoma, praėjusią savaitę Seimas pritarė įstatymų projektams, kuriais numatė paramą darbo vietų išsaugojimui. Kai darbdavys paskelbia prastovą dėl ekstremalios situacijos ir karantino, darbuotojai, kuriems prastova yra paskelbta, neturi eiti į darbą, bet jiems mokamas ne mažesnis nei minimalus mėnesio atlyginimas, kurį iš dalies kompensuos valstybė.
Siūlomi nauji subsidijų dydžiai:
- 70 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 eurų bruto. Pareiga išlaikyti darbo vietą bent 6 mėnesius.
- 90 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto. Pareiga išlaikyti darbo vietą bent 3 mėnesius.
Tai reiškia, kad jeigu darbdavys nuspręs mokėti darbuotojui didesnę dalį darbo užmokesčio, daugiau prisidės ir valstybė, nes padidėja subsidijos lubos iki 1,5 minimalios algos.
Jeigu darbdavys nuspręs mokėti mažiau, valstybė prisidės neviršydama vienos minimalios algos.
Dar siūloma nustatyti, kad subsidija negalėtų pasinaudoti darbdaviai, kurie Vyriausybei paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną atleido darbuotojus darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės ar darbdavio valia arba išleido neapmokamų atostogų darbuotojo prašymu.
Darbdaviai apie prastovų paskelbimą turės informuoti Valstybinę darbo inspekciją, kad nesusiklostytų situacija, jog darbuotojui paskelbiama prastova, mokama mažesnis darbo užmokestis, bet iš jo reikalaujama atvykti į darbą.
Jei paaiškėtų tokia situacija, subsidija darbdaviui būtų nutraukiama, o jau išmokėtą dalį darbdavys turėtų grąžinti per du mėnesius.
Už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimus taip pat norima nustatyti didesnes baudas juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 240 iki 880 eurų, kai šiuo metu baudos prasideda vos nuo 80 eurų.
KAS NAUJA TRUMPAI:
- Nauji subsidijų dydžiai – 70 ir 90 proc. Skiriasi valstybės subsidijos viršutinė riba, priklausomai nuo darbdavio pasirinkimo mokėti daugiau ar mažiau.
- Nereikės sektorių, kuriose dirbančių įmonių veikla buvo apribota, sąrašo.
- Į subsidijas negalės pretenduoti tik biudžetinės įstaigos, bet galės nevyriausybinės organizacijos, asociacijos.
- Subsidijų negalės gauti darbdaviai, kurie atleido darbuotojus be jų kaltės ar savo valia arba darbuotojo prašymu sutiko išleisti neapmokamų atostogų, ilgesnių nei viena darbo diena.
- Subsidijos numatytos socialinėms įmonėms bei įmonėms, kurios įdarbina neįgaliuosius ar kitus papildomai remiamus asmenis – vyresnio amžiaus, jaunus darbuotojus, ilgalaikius bedarbius ir panašiai.
- Darbdaviai apie paskelbtas prastovas turės pranešti Valstybinei darbo inspekcijai.
- Jei paaiškės, kad prastovos metu darbuotojas dirba, darbdavys turėtų grąžinti subsidiją.
- Didėja baudos už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimus.
Subsidijos
Darbo kodekse nustatyta, kad prastova gali būti skelbiama, kai Vyriausybė nustato ekstremaliąją situaciją ar karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes nėra galimybių dirbti nuotoliniu būdu arba darbuotojas nesutinka dirbti kito pasiūlyto darbo.
Kai per ekstremalią situaciją ar karantiną paskelbiama prastova, darbuotojas nevyksta į darbą ir jam mokamas ne mažesnis kaip minimalus darbo užmokestis, jei darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma. Minimali alga šiuo metu siekia 607 eurus „ant popieriaus“ arba 437 eurus „į rankas“.
Galimi subsidijų dydžiai sudarys 70 proc. arba 90 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio: pirmuoju atveju valstybės subsidijos lubos sieks ne daugiau nei 910,5 eurų bruto, antruoju atveju – ne daugiau nei 607 eurus bruto.
Dėl subsidijų į Užimtumo tarnybą įmonės galės kreiptis nuo balandžio 5 dienos, tačiau subsidijos nepriklausys biudžetinėms įstaigoms.
Darbdavys ekstremalios situacijos ar karantino metu taip pat gali paskelbti darbuotojui dalinę prastovą. Tokiu atveju tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo dienų per savaitę skaičius (ne mažiau kaip dviem darbo dienomis) ar darbo valandų per dieną skaičius (ne mažiau kaip trimis darbo valandomis). Už darbo laiką mokamas įprastas darbo užmokestis, o už prastovą – proporcingai pagal buvimo joje laiką.
Apie paskelbtą prastovą darbdavys turės pranešti Valstybinei darbo inspekcijai. Subsidijų negalės gauti darbdaviai, kurie paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną atleido darbuotojus darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės ar darbdavio valia arba darbuotojo prašymu sutiko išleisti darbuotoją ilgesnių nei viena diena neapmokamų atostogų.
Subsidijos įmonėms, kuriose dirba neįgalieji ar kiti remiami darbuotojai
Įmonės, kuriose dirba neįgalieji ar kiti darbo rinkoje papildomai remiami asmenys – pavyzdžiui, vyresnio amžiaus darbuotojai, ilgalaikiai bedarbiai, jauni darbuotojai – taip pat galės pretenduoti į valstybės subsidiją prastovos metu, kai ji paskelbiama dėl ekstremalios situacijos ar karantino.
Papildomas rėmimas darbo rinkoje, kai nėra ekstremalios situacijos ar karantino, reiškia darbuotojo darbo užmokesčio subsidijavimą.
Tačiau tokiose įmonėse subsidija darbo užmokesčiui mokama tik tuomet, kai asmuo dirba, o kai dėl ekstremalios situacijos ar karantino paskelbiama prastova – tuomet įprastas subsidijos mokėjimas turėtų nutrūkti.
Dėl šios priežasties Užimtumo įstatymo pataisomis numatoma, kad per prastovą darbdavys galėtų gauti subsidiją ir papildomai remiamų darbuotojų darbo užmokesčiams mokėti. Subsidija siektų tiek pat, kaip ir kitoms įmonėms – 70 proc. arba 90 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio: pirmuoju atveju subsidija negalės viršyti 910,5 eurų bruto, antruoju 607 eurų bruto, o darbuotojas negalės gauti mažiau nei minimali alga, jei sulygta visa darbo laiko norma.
Kaip ir kitais atvejais, darbdavys subsidiją gautų tik tada, jeigu paskelbus ekstremalią situaciją ar karantiną nebus atleidęs darbuotojų savo iniciatyva be darbuotojų kaltės bei darbdavio valia ir darbuotojų prašymu nebus suteikęs ilgesnių nei viena darbo diena neapmokamų atostogų.
Subsidijos darbuotojams socialinėse įmonėse
Socialinėse įmonėse dirba darbuotojai, priskiriami tikslinėms grupėms – daugiausia skirtingą negalią turintys žmonės, taip pat vyresnio amžiaus darbuotojai ar buvę ilgalaikiai bedarbiai. Jų darbo užmokestis, kaip ir dalyvaujančių remiamo įdarbinimo priemonėse darbuotojų, yra subsidijuojamas valstybės.
Socialinių įmonių įstatymo pataisomis siūloma, kad per ekstremalią situaciją ar karantiną socialinėms įmonėms paskelbus prastovą, jos irgi galėtų pretenduoti į subsidijas, nors darbuotojai prastovos metu nedirba.
Jeigu darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma, darbdavys darbuotojui per prastovą turi mokėti ne mažiau nei minimalų atlyginimą, kuris šiuo metu sudaro 607 eurus „ant popieriaus“ arba 437 eurus „į rankas“. Jeigu prastova paskelbta trumpesnį laikotarpį, subsidija apskaičiuojama proporcingai pagal jos trukmę.
Socialinė įmonė subsidija ekstremalios situacijos ar karantino metu galės pasinaudoti, jei neatleido tikslinei grupei priskiriamų darbuotojų be darbuotojo kaltės ar darbdavio valia ir jei darbuotojų prašymu nesuteikė jiems ilgesnių nei viena diena neapmokamų atostogų.
Kai mokama subsidija prastovos atveju, nemokama įprasta subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms.
Paprastesnis darbuotojų nuomojimas ir įdarbinimas
Vyriausybė trečiadienį nutarė, kad karantino ar ekstremalios situacijos metu darbdaviams būtų paprasčiau nuomoti darbuotojus įmonėms, kurių veiklos apimtys išaugo. Taip pat darbuotojai pagal terminuotas sutartis galės būti priimami į pareigybes, kurioms įprastai rengiami konkursai. Tokie pokyčiai numatyti Vyriausybės nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“. Jis įsigalioja pritarus Vyriausybei ir pasirašius ministrui pirmininkui
DARBUOTOJŲ NUOMA. Iki šiol, nesvarbu, ar paskelbtas karantinas, ar ne, įmonė, kuri norėjo nuomoti savo darbuotojus, turėjo atitikti kriterijus, susijusius su įmonės statusu (nėra iškelta bankroto byla, ji nėra likviduojama ir panašiai), teisės aktų pažeidimais (nebuvo paskirta administracinė nuobauda už nelegalų darbą, nebuvo pripažinti kaltais dėl išnaudojimo ir panašiai) ir atsiskaitymu su valstybe bei darbuotojais.
Įmonė turėjo kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją, kuri per 10 darbo dienų priimdavo sprendimą, ar darbuotojus norinti nuomoti įmonė atitinka nustatytus kriterijus ir ar ją įtraukti į Laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą.
Trečiadienį priimtu nutarimu Vyriausybė sudarė sąlygas darbdaviams, kurių ūkinė veikla dėl ekstremaliosios situacijos ar karantino turi būti stabdoma, išimties tvarka per 1 darbo dieną būti įrašytiems į Valstybinės darbo inspekcijos sudaromą Laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą. Tai reiškia, kad nebūtų tikrinama šių darbdavių atitiktis kriterijams, išskyrus šiuos:
- Darbdavio vykdomos veiklos statusas – ar veikla nėra sustabdyta bei apribota.
- Ar darbdaviui nėra iškelta bankroto byla, ar nėra likviduojamas, ar nepriimtas sprendimas bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka.
Kai įmonė įrašoma laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, bet jos darbuotojų jokia kita įmonė nesinuomoja, ji vis dar gali skelbti darbuotojams prastovą. Lygiai taip pat – prastovą nutraukti, kai didesnį darbuotojų poreikį turinti įmonė norės išsinuomoti darbuotojus.
Darbuotojui darbo užmokestį moka darbdavys iš lėšų, gautų nuomojant darbuotojus kitai įmonei.
Atšaukus ekstremaliąją padėtį ar karantiną, darbdaviai iš sąrašo būtų išbraukiami per 1 darbo dieną.
PAREIGYBĖS, DĖL KURIŲ RENGIAMAS KONKURSAS. Vyriausybės nutarimu nustatytas pareigybių, dėl kurių rengiamas konkursas, sąrašas. Dažniausiai tai – įstaigų vadovai, pavaduotojai, struktūrinio padalinio vadovai bei konkretūs darbuotojai, kurių pareigybei būtinas ne žemesnis kaip aukštasis koleginis išsilavinimas su profesinio bakalauro kvalifikaciniu laipsniu (finansininkai, buhalteriai, personalo administratoriai, vidaus auditoriai, teisininkai ir panašiai).
Trečiadienį Vyriausybė nutarė, kad kai paskelbta ekstremali padėtis ar karantinas ir darbdaviai negali vykdyti konkurso reikiamai pareigybei, jie gali be konkurso į pareigas priimti darbuotoją terminuotam laikotarpiui – kol pasibaigs ekstremali padėtis ar karantinas.
Atšaukus ekstremaliąją padėtį ar karantiną, terminuota darbo sutartis su darbuotoju turės būti nutraukta.
Neįgaliųjų profesinė reabilitacija
Kai neįgalus asmuo dalyvauja profesinės reabilitacijos programoje, jam mokama profesinės reabilitacijos išmoka. Ji negali būti mažesnė kaip 362 eurai, jeigu profesinė reabilitacija prasidėjo 2020 metais (2019 metais – 329 eurai).
Išmoka šiuo metu mokama kas mėnesį, bet ne ilgiau nei 180 kalendorinių dienų.
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pataisomis siūloma, kad į šį 180 dienų laikotarpį nebūtų įskaičiuojamas Vyriausybės paskelbtas ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpis, kai sustabdyta profesinės reabilitacijos programa, kurioje dalyvavo asmuo, o išmoka būtų mokama ir sustabdžius programą dėl ekstremalios padėties ar karantino.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija
