Naujausias prekybos tinklo „Rimi“ tyrimas atskleidžia, kad nors bendrai Baltijos šalių pirkėjai siekia sutaupyti ir apsipirkti pigiau – ypač perkant maisto produktus, lietuviai išsiskiria ypatingu dėmesiu produktų sudėčiai, o tai signalizuoja apie augantį susidomėjimą sveikesne mityba ir aukštesnės kokybės produktais. Pasak „Rimi Lietuva“ generalinio direktoriaus Vaido Lukoševičiaus, visi pirkėjai prioritetą teikia nuolaidoms, tad norint atliepti jų lūkestį apsipirkti pigiau, kiekvieną savaitę „Rimi“ siūlo per 3 000 įvairių akcijų ir pasiūlymų, plečiamas privačios etiketės produktų asortimentas, kuris yra pigesnis, bet nenusileidžia savo kokybe.
Lietuviai taupo nuosekliausiai
Rinkos tyrimų bendrovės „Norstat“ duomenimis, didžioji dauguma Baltijos šalių gyventojų kasdien stengiasi sumažinti išlaidas ir taupyti. Daugiau kaip pusė respondentų (51 proc. Latvijoje, 54 proc. Estijoje, 55 proc. Lietuvoje) nuolat ieško, kaip sutaupyti, tačiau, palyginti su ankstesne apklausa, Latvijoje ir Estijoje taupančiųjų dalis gerokai sumažėjo.
Maisto produktų kategorijos, kurioms taupoma, yra panašios visose trijose šalyse, tačiau skiriasi produktų pozicijos. Dažniausiai gyventojai mažina išlaidas saldumynams ir užkandžiams (42 proc. Lietuvoje, 44 proc. Latvijoje, 45 proc. Estijoje), delikatesams (31 proc. Lietuvoje, 37 proc. Latvijoje, 42 proc. Estijoje), kulinarijos gaminiams (29 proc. Lietuvoje, 32 proc. Latvijoje, 41 proc. Estijoje), konditerijos gaminiams (28 proc. Lietuvoje, 29 proc. Latvijoje, 29 proc. Estijoje). Šiek tiek mažiau taupoma sultims, kitiems nealkoholiniams gėrimams, mėsai ir mėsos gaminiams.
Pasak „Rimi Lietuva“ vadovo, nors maistas yra pirmo būtinumo prekė, pirkėjai kasdien ieško būdų sutaupyti: „Pirkėjams labai svarbu akcijos ir nuolaidos, taip pat jie dažnai perka oranžine etikete žymimus maisto produktus, kurie yra besibaigiančio galiojimo, tačiau dar puikiai tinka vartojimui. Dažniausiai tokius produktus perka Estijos (45 proc.), Latvijos (29 proc.) ir kiek mažiau – Lietuvos (27 proc.) gyventojai.“
Kam išlaidaujama daugiausia?
TOP 3 kategorijos, kur gyventojai stengiasi sutaupyti visose Baltijos šalyse, yra maisto produktai (40 proc. Latvijoje, 39 proc. Estijoje, 36 proc. Lietuvoje), laisvalaikis bei pramogos (26 proc. Lietuvoje, 35 proc. Latvijoje, 37 proc. Estijoje), drabužiai ir avalynė (33 proc. Latvijoje ir Estijoje, 34 proc. Lietuvoje).
Lietuvos gyventojai statistiškai rečiau nei latviai ar estai minėjo laisvalaikio ir pramogų išlaidas: jiems taupoma kur kas mažiau nei kitose dviejose šalyse. Palyginti su ankstesne apklausa, Baltijos šalių gyventojai rečiau taupė maistui ir drabužiams, avalynei ir aksesuarams.
Pasak „Rimi Lietuva“ generalinio direktoriaus, pastebima, kad lietuviai maistui daugiau savo biudžeto skiria prieš didžiausias metų šventes: perka delikatesus, mėgstamus ar rečiau vartojamus produktus. Tai patvirtina ir tyrimo duomenys – vidutiniškai ketvirtadalis Baltijos šalių pirkėjų prisipažino, kad per šventes dažnai sau leidžia pasimėgauti.
„Tačiau tik 12 proc. apklaustųjų Latvijoje ir Estijoje gali sau leisti įprastomis dienomis nusipirkti brangesnius, geresnės kokybės ar rečiau vartojamus maisto produktus, nelaukdami švenčių. Lietuvoje tokių respondentų dalis yra dvigubai didesnė nei minėtose šalyse – 24 proc.“, – pastebi „Rimi Lietuva“ vadovas.
Jis pažymi, kad prekės pigumas šiuo metu pirkėjams yra svarbiausias kriterijus. Vidutiniškai šiek tiek daugiau nei penktadalis Baltijos šalių gyventojų nėra linkę mokėti daugiau už jiems žinomą maisto produktą, mėgstamą gamintoją, ilgesnį tinkamumo vartoti terminą ar kitą svarbų kriterijų, palyginti su parduotuvėje esančia pigesne šio produkto alternatyva.
Uždirbantys daugiau taip pat ieško akcijų
V. Lukoševičius pažymi, kad daugiau uždirbantys žmonės taip pat taupo. Tyrimo duomenimis, beveik pusė (48 proc.) daugiausiai uždirbančių (nuo 1501 Eur ir daugiau) respondentų stengiasi kasdien apsipirkti pigiau. Anot jo, prieš kelerius metus prasidėjusi sparti infliacija privertė atsigręžti į apsipirkimo būdus ir gaunančius didesnes nei vidutines pajamas, tad visi šiuo metu atėję į parduotuvę galvoja apie vertę, kurią gauna už savo pinigus.
„Atliepdami pirkėjų norą apsipirkti taupiai, parduotuvėse, priklausomai nuo jų dydžio, per savaitę taikome iki 3 000 skirtingų pasiūlymų. Juos pastebėti padės neseniai įvesti nauji kainolapiai: balti žymi reguliarią kainą, geltoni nurodo geriausius pasiūlymus ar nuolaidas, taikomas be „Mano Rimi“ lojalumo kortelės, o rožiniai skirti lojaliausiems pirkėjams – jie informuoja apie nuolaidas, taikomas su lojalumo kortele“, – primena V. Lukoševičius.
„Mano Rimi“ lojalumo programos dalyviai ne tik iškart mato kainas su taikoma nuolaida, bet ir kiekvieną savaitę gali naudotis įvairiais kuponais, specialiais pasiūlymais, skirtais šeimoms, o pirmadieniais senjorai gauna papildomą 10 proc. nuolaidą savo pirkinių krepšeliui. Be to, lojaliems pirkėjams teikiami asmeniniai pasiūlymai, pritaikyti pagal jų apsipirkimo įpročius, taip suteikiant galimybę apsipirkti ne tik pigiau, bet ir užtikrinant, kad kiekvienas pirkėjas gautų jam aktualiausias nuolaidas.
Sutaupė daugiau nei 5 mln. eurų
Prekybos tinklas ir kitomis iniciatyvomis siekia padėti pirkėjams apsipirkti taupiau bei patogiau. Dar prieš dvejus metus „Rimi“ pristatė programą „Gera kaina kasdien“, kurioje daugiau nei 700 populiarių bei mėgstamų produktų kainolapiai yra pažymėti euro ženklu, kad pirkėjams būtų lengva pasirinkti kasdienes mėgstamas prekes, kurių įprastos kainos – vienos žemiausių rinkoje.
„Per šiuos dvejus kampanijos metus mūsų pirkėjai, pirkdami euro ženklu pažymėtas prekes, sutaupė jau 5,3 mln. eurų. Šios prekės apima daugiau nei 15 kategorijų – nuo pieno, apdorotos mėsos, vaisių ir uogų iki šaldyto maisto, saldumynų ir gėrimų. Tokios prekės leidžia pirkėjams išvengti kainų lyginimo skirtingose prekybos vietose, taupyti laiką ir pinigus. Prekės, pažymėtos euro ženklu, užtikrina žemas įprastas kainas visiems pirkėjams, nepriklausomai nuo to, ar jie turi lojalumo kortelę“, – sako įmonės atstovas.
Rinkos tyrimų bendrovė „Norstat“ tyrimą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atliko 2025 m. sausio mėnesį, kiekvienoje šalyje apklausta daugiau nei 1000 „Rimi“ pirkėjų, kurių amžius – 18–74 metai.
Rinkos tyrimų bendrovė „Norstat“ tyrimą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atliko 2025 m. sausio mėnesį, kiekvienoje šalyje apklausta daugiau nei 1000 „Rimi“ pirkėjų, kurių amžius – 18–74 metai.
