Pasaulinė kailių rinka išgyvena augimą – kainos per metus pakilo daugiau nei du kartus. Tačiau Lietuvos kailių ūkiai priversti trauktis iš šios ūkio šakos. Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos atstovai teigia, kad šalies politikų priimti sprendimai ne tik baigia sunaikinti vieną seniausių ūkio šakų, bet ir grasina šimtamilijoniniais finansiniais nuostoliais Lietuvos ūkininkams.
Suomijoje šį kovą vykusiame „Sagafurs“ aukcione buvo fiksuoti kailių kainų rekordai – audinių kailių kainos per metus išaugo nuo 33,65 iki 64,25 euro, o kai kurie sandoriai pasiekė net 400 eurų ribą. Tuo tarpu tarptautinės rinkos tyrimų ir strateginės analizės bendrovės „Business Research Insights“ duomenys rodo, kad pasaulinė kailių gaminių rinka šiemet turėtų siekti beveik 3,9 mlrd. JAV dolerių, jos augimą lemia prabangos prekių paklausa.
Visgi, šiame kontekste Lietuvos situacija išsiskiria. Seimas 2023 m. rugsėjo 21 d. priėmė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas, kurios kailinių žvėrelių ūkius įpareigojo vykdomą veiklą nutraukti iki 2027 m. Lietuvoje iki šiol ši ūkio šaka kasmet generuodavo apie 100 mln. eurų pajamų, ją sunaikinus – bus išardyta regioninė ekonomika, kurioje veikė šimtai šeimų ūkių ir tūkstančiai darbuotojų. Vien per pastaruosius kelerius metus Lietuvos ūkių apimtys sumažėjo nuo maždaug 2 mln. iki 0,5 mln. kailių.
Tuo tarpu Lietuvos kailiai tarptautinėje rinkoje buvo laikomi vienais kokybiškiausių – aukcionuose nuosekliai lenkę Europos vidurkį ir daugelio šalių produkciją, nusileisdami tik pavieniams rinkos lyderiams, ką patvirtino ir šį kovą vykęs aukcionas Suomijoje.
Pasak Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos vadovo Česlovo Tallat-Kelpšos, politikų sprendimai dėl kailinių žvėrelių ūkių uždraudimo jau kainavo ne vieną dešimtį milijonų eurų ūkininkams, o galutinis veiklos sustabdymas perkops ir šimtą.
„Mes jau turime realią situaciją, kai politiniai sprendimai virto šimtamilijoniniais mūsų nuostoliais. Tačiau vietoje to, kad ši patirtis būtų įvertinta, siūlomas reguliavimas tai tiesiog toliau bando ignoruoti“, – sako Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos vadovas.
Anot jo, susidaro paradoksali situacija, kuomet politiniais sprendimais uždraudžiama viena ūkinė veikla, kuriai nenumatoma jokia teisinga ir pagrįsta kompensacija, tuo tarpu priimama Vyriausybės išvada ginčui persikėlus į teismą net iš esmės neanalizuoja nei kompensacijų klausimo, nei realių ekonominių ir teisinių pasekmių.
Č. Tallat-Kelpša atkreipia dėmesį, kad Lietuvos ūkininkų pasitraukimas iš šios ūkio šakos jau sukuria savotišką vakuumą, kurį tik patvirtina nauji kainų rekordai aukcionuose ir rinką užpildyti skubančios trečiosios šalys.
„Pastaraisiais metais aukcionuose kokybiško kailio kaina kilo vidutiniškai 7–10 proc., o šiemet – daugiau nei du kartus. Deja, bet naikinant tvarkingai veikiančius mūsų šalies ūkius, jų vietą užims tie, kuriuose skaidrumas ir kontrolė yra gerokai silpnesni. Tai ne tik negautos pajamos, valstybės biudžeto įplaukos, bet ir nesukurtos naujos darbo vietos Lietuvos regionuose“, – teigia Č. Tallat-Kelpša.
Lietuvos kailinių žvėrelių augintojai dėl tokių politikų sprendimų jau yra priversti kovoti teisme, bylą atvėrusiame dar pernai metų sausį.
Į Lietuvos politikus, Vyriausybę ir aukščiausius šalies vadovus dėl vienos seniausių Lietuvos ūkio šakų žlugdymo kreipėsi ne tik ūkininkai, bet ir čia dirbančios šeimos, atitinkamą išvadą dėl šių ūkių naikinimo rengė ir dabartinė Vyriausybė, kuri ją pateikė balandžio 14 d.
„Esame sukrėsti, nes ilgai laukta išvada neturi nieko bendro su pilnaverte teisine analize. Tai formalus pritarimas, kuris ignoruoja faktą, kad turtas daugeliu atvejų liko tik „ant popieriaus“ – realiai jo vertė tapo nulinė“, – teigia Č. Tallat-Kelpša.
Jis taip pat pabrėžia, kad išvadoje neatsakoma į esminį klausimą – kodėl pasirenkamos griežčiausios priemonės, kurios faktiškai reiškia veiklos nutraukimą, o ne alternatyvūs, mažiau ribojantys sprendimai.
„Tokie sprendimai negali būti priimami be aiškių kriterijų ir proporcingumo“, – sako asociacijos vadovas.
Anot asociacijos atstovų, siūlomas reguliavimas kelia ir praktinio įgyvendinimo klausimų – nėra aišku, kaip bus užtikrinamas ribojimų laikymasis, o tai gali lemti situaciją, kai sąžiningi subjektai patirs didžiausią naštą, o ribojimus bus lengva apeiti.
„Šiandien kuriamas mechanizmas, leidžiantis netiesiogiai uždrausti veiklą. Klausimas nebe apie gyvūnų gerovę – klausimas, kur tai sustos“, – sako Č. Tallat-Kelpša.
Asociacija ne kartą kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę su raginimu Seimą ir Vyriausybę iš esmės peržiūrėti siūlomą reguliavimą, įvertinti jau patiriamą ūkių žalą ir užtikrinti, kad ateities sprendimai būtų grindžiami ne tik politiniais tikslais, bet ir teisiniu aiškumu, proporcingumu bei realiu ekonominiu vertinimu.
