76 proc. renginyje dalyvavusių mokytojų pripažino, kad kartais sulaukia klausimų apie tvarumą, rūšiavimą, į kuriuos atsakyti pritrūksta žinių. Bendrovė „Ekonovus“ šį poreikį fiksuoja ir per edukacijas, vedamas ugdymo įstaigose, todėl subūrė mokytojus ir priešmokyklinio ugdymo ekspertus į tam sukurtą Tvarumo akademiją.
„Prieš renginį paklausėme, ar mokytojai jaučiasi turintys pakankamai žinių apie tvarumą, ir didžioji dalis, net 76 proc. dalyvavusių apklausoje, prisipažino, kad mokiniams kyla klausimų į kuriuos kartais atsakyti negali, taip pat dauguma apklaustųjų, net 98 proc. teigė, kad daugiau žinių paskatintų dažniau kalbėti apie tvarumą su mokiniais. Esame įsitikinę, kad susitikimas su mokytojais taps tradicija, net jeigu jo forma ir keisis, siekiame burti ir auginti bendruomenę, kuri padeda rasti atsakymus apie tvarumą“, – sako Tvarumo akademijos vadovė Vilma Balčiauskaitė.
Anot jos, ši trumpa apklausa parodė, kad gilinti žinias apie tvarumo principus svarbu, todėl šiuo renginiu mokytojams siekta – pasidalyti naudinga praktine informacija, padėsiančia rasti atsakymus. Mokiniams rūpi, kokias sritis apima tvarumas, kas yra žiedinė ekonomika, kaip tinkamai rūšiuoti popieriaus, plastiko ir stiklo atliekas, kokie produktai kuriami iš atliekų ir dar daugybė kitų aktualių temų.
Tvarumas nebūtinai iššūkis kasdienybei
Jai antrina ir paskaitą mokytojoms vedęs klimatologas, tvarumo entuziastas Silvestras Dikčius. Jis įsitikinęs, kad ši tema aktuali bus dar daugelį metų, todėl svarbu, kad tvarūs įpročiai taptų gyvenimo būdo dalimi, bet neapsunkintų kasdienybės, juos paprastai į savo dieną gali įtraukti tiek mokytojai, tiek vaikai.
Kaip paaiškina jis, gyventi tvariau kartais galima tiesiog gerinant savo gyvenimo kokybę. „Vienas iš būdų sportuoti nesportuojant. Žmogui svarbu natūralus judėjimas, o ypač tamsiuoju sezonu. Mokslininkai skaičiuoja, kad per dieną gryname ore reikėtų praleisti bent 30–40 minučių, tai ne tik padeda užtikrinti natūralų vitamino D įsisavinimą, bet ir palaikyti fizinę formą. Toks keliavimas taip pat ypač naudingas aplinkai“, – renginio metu kalbėjo S. Dikčius.
Pasak jo, kitas būdas gyventi tvariau, tai valgyti sveikiau, į racioną įtraukti daugiau daržovių, rečiau rinktis mėsą – toks gyvenimo būdas padeda palaikyti sveikatą, o papildomai yra ir naudingas aplinkai.
Vaikai moko ir tėvus
Neretai vaikai per susitikimus pripažįsta, kad ir patys pamoko tėvus, jiems rūšiavimas jau yra gerokai įprastesnis. „Visus metus lankydami mokyklas pastebėjome, kad mokiniai neabejingi pasauliui, kuriame gyvena, paliekamam pėdsakui, todėl tvarumo edukacijos sulaukia didelio susidomėjimo, mokiniai jau turi žinių šioje srityje, bet jiems vis dar kyla klausimų. Per metus bendravome su maždaug 1000 vaikų ir jaučiame, kad yra nemažai, norinčių žinoti daugiau“, – sako V. Balčiauskaitė.
Anot jos, svarbu ne tik žinios, bet ir gebėjimas principus pritaikyti kasdieniame gyvenime, nesukelti sau daug nepatogumų – vis tik noras gyventi tvariau turėtų būti natūralus pasirinkimas, kuris atneštų daugiau teigiamų pokyčių į rutiną.
