Palangos centre, vos už 400 metrų nuo jūros, Vytauto gatvėje 32, daugelį metų stovėjo poilsio namai „9 bangos“. Šis keturių aukštų pastatas, statytas 1991 metais, ilgą laiką priklausė Vilniaus miesto savivaldybei ir buvo naudojamas kaip vasaros stovyklų bei grupinio poilsio vieta.
Iki pat 2023 metų vasaros objektas dar veikė – priimdavo poilsiautojų grupes, siūlė nakvynę su patogumais bei maitinimu. Tačiau 2022 m. rugsėjį pastatas buvo parduotas aukcione – nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Velocia“ jį įsigijo už 4,27 mln. eurų, viršydama pradinę 2,78 mln. eurų kainą.
Po įsigijimo paskelbta apie planus sklype statyti naują, modernų apartamentų kompleksą.
Kas bus statoma vietoje „9 bangų“?
Remiantis parengtais projektiniais siūlymais, buvusių poilsio namų vietoje planuojamas keturių aukštų apartamentų pastatas. Jame turėtų atsirasti apie 55 dviejų–trijų kambarių apartamentai, sporto salė bei požeminė automobilių stovėjimo aikštelė.
Projekte numatyta naudoti aukštos kokybės apdailos medžiagas – rankų darbo molines plytas, stiklo elementus, medieną ir aliuminį. Naujojo pastato tūris bus beveik 2,5 karto didesnis nei senojo.
Pastatą projektuojantis architektas Donantas Rakauskas yra gerai žinomas Palangos architektūrinėje bendruomenėje – kurorte jis jau suprojektavo ne vieną objektą. Naujasis projektas remiasi 2023 metais patvirtintais detaliojo plano pakeitimais, leidusiais padidinti užstatymo tankį, aukštį ir pakeisti įvažiavimo vietą.
Svarbu pažymėti, kad pastato savininkai turi teisę spręsti, ką daryti su savo nuosavybe, o jų sprendimai atitinka galiojančius teisės aktus bei teritorijų planavimo reikalavimus.
Menininkės pagalbos prašymas: ar pavyks išgelbėti freską?
Didelį visuomenės dėmesį sukėlė menininkės Nijolės Vilutytės žinutė, kurią ji paviešino socialiniuose tinkluose 2025 m. spalio 23 d., kai gavo pranešimą apie planuojamą pastato griovimą. Šiame pastate menininkė 1991–1992 metais sukūrė du reikšmingus meno kūrinius:
-
sgrafito freską „Sukūryje“, išraižytą ant keturių pastato sienų,
-
vitražų ciklą „Improvizacija I, II, III“, puošusį bendrąsias pastato erdves.
Pasak autorės, tai buvo vienas pirmųjų jos kūrybinių proveržių po Nepriklausomybės atkūrimo. Pati erdvė menininkei simbolizavo laisvės įprasminimą kūryboje.
„Tai buvo mano pirmasis kūrybinis išsiveržimas po Nepriklausomybės. Penkių metrų aukštyje – vasaros ir rudens darbai, improvizacija pasiautėti skambančiomis, įtemptomis, aštriomis linijomis…“ – rašo menininkė.
Nors vitražus pavyko išsaugoti ir perkelti į Vilnių, freskos likimas vis dar neaiškus. Pasak autorės, galimybės integruoti kūrinį į naują pastatą nerastos, todėl ji ieško kitų būdų kūrinį išsaugoti.
Menininkė kviečia visus – institucijas, architektus, kultūros entuziastus ar NT vystytojus – prisidėti prie kūrinio išsaugojimo: rasti naujas patalpas, finansavimą ar logistinį sprendimą jo perkėlimui.
Ji pateikia ir pozityvų pavyzdį: N. Daškovos freska „Šventė“ buvo sėkmingai perkelta iš buvusio pastato į Aludarių g. 5 Vilniuje, kur dabar yra viešai prieinama.
„Viską galima padaryti, jei yra noras, supratimas ir skiriamos lėšos“, – tvirtina meistrai. Autorė kviečia ne likti nuošalyje, o ieškoti sprendimų kartu.
Kviečiame prisidėti prie kultūros paveldo išsaugojimo
Jeigu esate susiję su kultūros, architektūros, paveldo ar švietimo sritimis, turite patalpų, kuriose galėtų būti saugomas ar eksponuojamas šis kūrinys, arba galite prisidėti finansiškai – kreipkitės į autorę per jos „Facebook“ paskyrą – Nijolė Vilutytė.
Ši freska gali tapti ne tik išsaugota istorijos dalimi, bet ir nauju kultūriniu akcentu Palangoje ar kitame Lietuvos mieste.
Buvote įvykio vietoje? Turite nuotraukų ar vaizdo medžiagos? Pasidalinkite vaizdais su kitais portalo skaitytojais. Viską galite siųsti adresu redakcija@palangos.info.
