Keturi senstantys operos dainininkai susitinka senelių namuose, kuriuose gyvena buvę muzikantai. Jie mėgina susitaikyti su praeities šlove ir dabarties nuosmukiu. Visų jų santykius temdo senos ambicijos, pavydas ir neišspręsti konfliktai. Tačiau muzika tampa jiems prieglobsčiu ir galimybe dar kartą patirti praeities didybę. Pjesė jautriai kalba apie senatvę, orumą ir meno galią išsaugoti žmogaus tapatybę.
Pasak pjesės režisieriaus Rolando Atkočiūno: „Kai scenoje tokie aktoriai, jaučiama jaudinama emocinė atmosfera, jokių siužeto triukų nereikia, kaip ir efektyvių ir šiuolaikiškų technologijų. Galima tiesiog žiūrėti, dalyvauti, žavėtis. Nereikia nieko daugiau.“
Ištrauka iš spektaklio. Organizatorių nuotrauka.
Vaidina: