Lapkričio 8-osios rytą tankus rūkas virš Palangos oro uosto gerokai apsunkino skrydžių tvarkaraštį. Dėl itin prasto matomumo keli keleiviniai lėktuvai negalėjo nusileisti Palangoje ir buvo priversti skristi į alternatyvius oro uostus kaimyninėse šalyse.
Londono reisas – į Gdanską, Oslo – į Kopenhagą
Vienas iš pirmųjų nukentėjusių reisų – rytinis skrydis iš Londono Stanstedo oro uosto. Lėktuvas negalėjo nusileisti pajūryje ir buvo nukreiptas į Gdanską (Lenkija). Po ilgesnio laukimo keleiviams buvo suteikta informacija ir pasiūlyta alternatyvi kelionė į Lietuvą – autobusu.
Kiek vėliau atvykęs lėktuvas iš Oslo (Norvegija) net kelis kartus bandė leistis Palangos oro uoste, tačiau nesėkmingai – dėl to buvo priimtas sprendimas skrydį nukreipti į Kopenhagą (Danija). Pasak oro uosto atstovų, keleiviai turėjo būti parskraidinti atgal į Palangą, kai tik sąlygos leis saugiai leistis.
Skrydžių saugumas – pilotų ir dispečerių rankose
Aviacijos specialistai pabrėžia, kad tokiose situacijose sprendimus dėl skrydžių saugumo priima pilotai ir dispečeriai, remdamiesi tarptautiniais saugumo protokolais. Kiekvienam reisui numatomi alternatyvūs oro uostai, į kuriuos lėktuvas gali būti nukreiptas esant ekstremalioms oro sąlygoms.
Kada skrydžiai vėl vyko įprastai?
Meteorologų duomenimis, lapkričio 8 d. rytą matomumas Palangoje siekė vos kelis šimtus metrų. Tokiomis sąlygomis nusileidimo procedūros tampa ne tik sudėtingos, bet ir pavojingos, todėl sprendimai atidėti ar nukreipti reisus – būtini. Iki vidurdienio rūkas išsisklaidė, ir vėlesni skrydžiai vyko pagal numatytą grafiką.
