Migrantai Lietuvoje: kaip apsaugoti pažeidžiamiausius nuo seksualinio smurto?

Migrantų srautas į Lietuvą kasmet auga, o su šiuo procesu kyla ir rimtos saugumo grėsmės. 2022 metais Lietuvoje apsigyveno apie 67 tūkst. migrantų – tai yra tris kartus daugiau nei ankstesniais metais. Pagal oficialius duomenis, dauguma jų – Ukrainos ir Baltarusijos piliečiai – moterys ir vaikai. Tačiau integracijos proceso metu šie žmonės susiduria su daugybe iššūkių, tarp jų – pažeidžiamumas seksualiniam smurtui ir išnaudojimui. Ar Lietuva pasiruošusi šiems iššūkiams? Ir ką reikia daryti, kad šios problemos būtų sprendžiamos efektyviau?

Statistika kalba už save

Seksualinis smurtas Lietuvoje jau seniai yra opi problema. Naujausi duomenys rodo, kad 77,8 proc. lietuvių patyrė seksualinį priekabiavimą, beveik pusė – seksualinį užpuolimą, o 14,4 proc. buvo išžaginti. Be to, 80 proc. aukų nesikreipė į pagalbą teikiančias institucijas, o 40,8 proc. tų, kurie patyrė seksualinį smurtą, niekam apie tai nesakė. Šie duomenys galioja ir migrantams, neseniai atvykusiems į Lietuvą.

Migrantai Lietuvoje dažnai susiduria su pažeidžiamumu ir baime kreiptis pagalbos dėl seksualinio smurto.
Migrantai Lietuvoje dažnai susiduria su pažeidžiamumu ir baime kreiptis pagalbos dėl seksualinio smurto.

„Seksualinis smurtas yra didelė problema Lietuvoje, tačiau dar didesnė problema tai, kad nukentėjusieji nesikreipia pagalbos. Tai rodo, kad mūsų sistema nesugeba užtikrinti saugumo ir pasitikėjimo teikiamos pagalbos paslaugomis“, – sako VšĮ „Ribologija“ bendraįkūrėja ir asociacijos „Lygiai“ vadovė Reda Jureliavičiūtė.

- Reklama -

REKLAMA PER 30 MINUČIŲ

Greitai – Profesionaliai – Matoma

Užsisakyti

Ji pažymi, jog šie skaičiai apima ne tik mūsų šalies gyventojus, bet ir migrantus, atvykstančius į Lietuvą ir patiriančius dar didesnį pažeidžiamumą. Anot specialistės, dėl kalbos barjero, socialinės izoliacijos ir nežinojimo, kur kreiptis pagalbos, jie dažnai lieka be reikiamos pagalbos. Atvykę į Lietuvą, daugelis migrantų neturi šeimos ar draugų, kurie galėtų juos palaikyti, o tai dar labiau didina jų pažeidžiamumą.

„Po karo pradžios Ukrainoje, sukėlusio didžiulį pabėgėlių antplūdį, Ukrainos piliečių skaičius Lietuvoje išaugo net septynis kartus, o Baltarusijos piliečių skaičius, augęs dėl politinių neramumų, išaugo 1,8 karto. Šie pokyčiai ne tik atspindi geopolitinę situaciją, bet ir rodo, kaip migrantų poreikiai tapo svarbesni Lietuvos socialinės apsaugos ir integracijos kontekste“, – pasakoja R. Jureliavičiūtė.

Taip pat skaitykite:  Grilio sezonas atidarytas: ekspertai primena apie vagysčių rizikas

Prostitucija ir prekyba žmonėmis – realios grėsmės

Be įvairių kitų iššūkių, migrantai dažnai susiduria su dideliu pažeidžiamumu – prostitucija ir žmonių prekyba tampa realiomis grėsmėmis. Pasak specialistų, moterys, atvykusios iš Ukrainos ir Baltarusijos, dažnai neturi finansinių išteklių, kad galėtų išgyventi, o nežinojimas apie vietinius įstatymus ir kalbos barjerai atveria duris organizuotoms nusikalstamoms grupuotėms, kurios pasinaudoja jų silpnumu ir įtraukia į prostituciją.

- Reklama -

„Migrantai Lietuvoje gali tapti lengvai išnaudojami. Jie nesikreipia pagalbos dėl kalbos barjero arba nežino, kur kreiptis, ir dažnai bijo atskleisti savo pažeidžiamumą. Tai kuria pavojingą aplinką, kurioje jie tampa dar pažeidžiamesni“, – teigia R. Jureliavičiūtė. 

Ką daryti, kad atvykstantieji jaustųsi saugūs?

Migrantų pažeidžiamumas Lietuvoje yra akivaizdus, tačiau sprendimų paieška vis dar tęsiama. Įvertinus situaciją, ekspertai sutaria, kad tokiems žmonėms reikalinga nuolatinė pagalba, tačiau ne tik vietinėse organizacijose, bet ir nacionaliniu lygiu.

„Sisteminiai pokyčiai yra būtini. Migrantams turi būti suteikiama daugiau informacijos ir galimybių gauti pagalbą – tai gali būti per atvirus mokymus, skaitmenines platformas ir geriau organizuotą pagalbos struktūrą“, – pažymi R.Jureliavičiūtė.

- Reklama -

Siekdama suteikti migrantams reikalingą informaciją ir pagalbą, VšĮ Ribologija inicijavo  projektą, kuris siekia užtikrinti jų saugumą ir gerovę. Sukurtas pirmasis Lietuvoje virtualus informacijos centras apie seksualinį smurtą, kuris pasiekiamas ukrainiečių ir baltarusių kalbomis. Šis centras padeda migrantams ne tik suprasti savo teises, bet ir sužinoti, kur ir kaip jie gali gauti pagalbą. 

„Į Lietuvą atvykusiems žmonėms būtina žinoti, kad pagalba yra prieinama ir veiksminga. Tai ne tik teorinė pagalba, bet ir praktinė parama, kurią migrantai gali pasiekti, kai jos labiausiai reikia“, – pabrėžia projekto atstovė.

Nukentėjai nuo seksualinio smurto – PRABILK – nemokama, konfidenciali emocinė ir informacinė pagalba nukentėjus nuo seksualinio smurto.

Taip pat skaitykite:  Kur Palangiškiai gali pasiskiepyti nuo erkinio encefalito? (papildyta įstaigomis)

+370 661 69 990 (I–V 13:00 val. –17:00 val.)

pagalba@prabilk.lt

www.prabilk.lt”

Straipsnis yra JAV ambasados Vilniuje finansuojamo projekto “AWARE: Crafting Resources & Training for Combatting Sexual Violence among Refugees and Migrants“ dalis.

Patogiausias būdas sužinoti daugiau –
sekti naujienas mūsų „Facebook“, „Instagram“, o dabar ir „Telegram“ paskyrose!

 

 

REKLAMA PER 30 MINUČIŲ

Greitai – Profesionaliai – Matoma

Užsisakyti

Skaitomiausi

Orai

Renginiai

spot_img