Netrukus savo laikrodžius turėsime atsukti viena valanda atgal, – nors gali atrodyti, kad tokie pokyčiai neturėtų turėti svarios įtakos organizmui, anot vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkės Jurgitos Jankauskienės, dažną pacientą iš tiesų vargina mieguistumas arba sunkumas užmigti, išsiblaškymas, nuovargis, net emociniai svyravimai. Vaistininkė paaiškina, ką patys galime padaryti, kad laikrodžių persukimo poveikį jaustumėme kuo mažiau.
Europos Komisijos tyrimas parodė, kad net 84 proc. Europos sąjungos gyventojų nenorėtų persukinėti laikrodžio du kartus per metus, nes mano, jog tai turi neigiamų padarinių sveikatai ir savijautai. Pasak vaistininkės J. Jankauskienės, kiekvienas laiko pasikeitimas veikia žmogaus biologinį laikrodį – cirkadinį ritmą, kuris reguliuoja miegą, budrumą, apetitą ir net hormonų veiklą.
Ir nors šių pokyčių poveikį organizmui jaučia ne visi, jautresni žmonės gali susidurti su keletu sunkesnių dienų: gali greičiau pavargti, neišsimiegoti, jaustis mažiau žvalūs bei pastebėti emocinius, valgymo ir darbingumo pokyčius.
„Kai laikrodžiai pasukami valanda pirmyn ar valanda atgal, organizmui reikia laiko prisitaikyti prie naujo ritmo. Tokiu atveju gali būti juntami nemalonūs simptomai. Vis dėlto jie dažniausiai trunka neilgai – žmonės, turintys pastovų dienos režimą, prisitaiko greičiau,“ – aiškina J. Jankauskienė.
Anot vaistininkės, jautresni biologinio ritmo pokyčiams dažniausiai būna miego sutrikimų turintys, pamainomis dirbantys ar vyresnio amžiaus žmonės. Specialistė pabrėžia, jog paprastai organizmui prireikia 2–5 dienų, kad prisitaikytų prie naujo laiko, tačiau kai kuriems šis procesas gali užtrukti net iki savaitės ar ilgiau.
Ką galime padaryti patys?
Vaistininkė pabrėžia, kad prie naujo dienos ritmo galima pradėti pratintis iš anksto. Pasak jos, palaipsniui keičiant miego įpročius prieš laiko pasikeitimą, organizmui gali būti lengviau prisitaikyti. J. Jankauskienė rekomenduoja likus dienai ar kelioms dienoms iki laikrodžių sukimo šiek tiek anksčiau eiti miegoti, vengti kofeino ir mėlyną šviesą skleidžiančių ekranų prieš miegą. Tinkama ir subalansuota mityba bei fizinis aktyvumas taip pat turi įtakos.
„Patarčiau vengti intensyvių treniruočių vakarais, nes tai gali kaip tik įveiklinti organizmą ir pailginti užmigimo trukmę. Norint išvengti nuovargio ir dirglumo, verta gerti pakankamai vandens dienos metu, kadangi dehidratacija gali sustiprinti nuovargį.
Maistas ir gėrimai taip pat turi reikšmės – vakare vertėtų vengti žarnyną apsunkinančių patiekalų, kofeino ar gazuotų gėrimų, o vietoje to rinktis lengvai virškinamus produktus. Ilgų pietų miego sesijų taip pat patarčiau atsisakyti, nes jos gali dar labiau sutrikdyti nakties poilsį,“ – priduria vaistininkė.
Kasdieniai įpročiai geresnei savijautai
Vaistininkė J. Jankauskienė priduria, kad šalia tinkamos miego higienos, lengviau užmigti vakare taip pat gali padėti ramunėlių ar melisos arbata, kai kurie maisto papildai. Pavyzdžiui, melatoninas išties gali būti naudingas, kuomet sunku užmigti, tačiau pravartu žinoti keletą taisyklių.
„Melatoniną optimalu vartoti 30–60 min. prieš miegą, efektyviausia įrodyta dozė yra 1 mg. Jei tikslas – prisitaikyti prie naujo laiko, dažniausiai melatoninas vartojamas 1–4 dienas iš eilės po laiko pasikeitimo, tačiau svarbu suprasti, kad tai nėra vaistas.
Jeigu mūsų miego įpročiai yra blogi, tačiau vartojame melatonino maisto papildus ir galvojame, kad jie padės mums užmigti net ir tada, kai ilgą laiką prieš miegą nepaleidžiame telefono iš rankų – klystame. Miego kokybė priklauso nuo daugybės skirtingų kasdienių aspektų“ – paaiškina J. Jankauskienė.
„Camelia“ vaistininkė priduria, kad padėti pagerinti miego kokybę gali magnis, vitaminas B6 ar valerijono šaknų preparatai, tačiau visus maisto papildus svarbu derinti su tinkamu gyvenimo būdu, įskaitant mitybą bei miego aplinką – tamsa, tyla ir poilsiu.
„Jei nuovargis, dirglumas ar miego sutrikimai tęsiasi ilgiau nei 2–3 savaites, verta pasikonsultuoti su gydytoju – kartais tai gali signalizuoti apie kitas sveikatos problemas ir būti visiškai nesusiję su laikrodžių persukimu,“ – pabrėžia J. Jankauskienė.
