google-site-verification=itQWzzy-w8NPDWlAEM5goRP6UlAIL1_GQQrpZMI1tR0

Tylioji bomba vandenyne: ką branduolinės atliekos reiškia Palangos pajūriui?

Nors daugiau nei tūkstantis konteinerių su branduolinėmis atliekomis aptikti toli nuo Lietuvos krantų – Atlanto vandenyno gelmėse, šis atradimas kelia klausimų ir dėl mūsų – Baltijos jūros – saugumo. Kas slypi po jūros paviršiumi? Ar tikrai pavojai tokie tolimi, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio? Palangos poilsiautojai ir gyventojai turi priežastį pasidomėti – nes jūros ekologija neturi sienų.

Tarptautinė mokslininkų komanda aptiko daugiau nei 1 000 konteinerių su branduolinėmis atliekomis, kurie prieš kelis dešimtmečius buvo išmesti į Šiaurės Atlanto vandenyną, penktadienį pranešė Prancūzijos mokslinių tyrimų centro CNRS atstovas.

Tūkstančiai konteinerių su branduolinėmis atliekomis dešimtmečius slypi Atlanto vandenyno gelmėse – mokslininkai pradeda jų tyrimus, siekdami įvertinti poveikį jūrų ekosistemai. Fotokoliažas.

Tyrėjai birželio viduryje laivu „L‘Atalante“ išplaukė iš Bresto uosto ir keturias savaites trukusios ekspedicijos metu išžvalgė vakarinę Atlanto vandenyno dalį, tikėdamiesi surasti atliekas ir išsiaiškinti jų poveikį ekosistemai.

- Reklama -

Branduolines atliekas šiuose vandenyse 1950–1990 m. skandino įvairios šalys. Buvo manoma, kad jūros gylis, atstumas nuo sausumos ir žmonių veiklos sudaro idealias sąlygas pramoninėms ir laboratorinėms atliekoms šalinti, bent jau tose vietose, kur jūros dugnas atrodė geologiškai stabilus.

Branduolines atliekas mesti į jūrą buvo uždrausta 1993 m., tačiau manoma, kad iki to laiko Šiaurės Atlante 3 000–5 000 metrų gylyje jau buvo atsidūrę mažiausiai 200 000 atliekų konteinerių.

Nei tiksli konteinerių buvimo vieta, nei jų būklė, nei tai, ar jie guli išsibarstę, ar grupėmis nėra nežinoma. Komanda, kurią sudaro 21 mokslininkas, šiuo metu žvalgo teritoriją, kurioje, kaip manoma, yra pusė šio atliekų kiekio, siekdama sudaryti jos žemėlapį ir paimti vandens, jūros dugno ir jūros gyvūnijos mėginių.

- Reklama -

Šį darbą dirbti jai padeda autonominis batiskafas „UlyX“, kuriame sumontuota trimačio vaizdo kamera ir sonaras.

Branduolinio sąvartyno vandenyne stebėjimo projekto (NODSSUM) vadovas Patrickas Chardonas mano, kad po 400 metų didžioji dalis atliekų jau bus neberadioaktyvios.

Taip pat skaitykite:  Šiandien Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris diena

Tiesa, konteineriai buvo sukonstruoti taip, kad atlaikytų slėgį tokiame gylyje, tačiau ne taip, kad visiškai sulaikytų radioaktyvumą, kuris per tą laiką galėjo nutekėti, paaiškino P. Chardonas.

- Reklama -

Jūras Barauskas (DPA)

Naujienų agentūros ELTA informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „Naujienų agentūra ELTA“ sutikimo neleidžiama.

ELTA logotipas

Patogiausias būdas sužinoti daugiau –
sekti naujienas mūsų „Facebook“, „Instagram“, o dabar ir „Telegram“ paskyrose!

 

 

REKLAMA PER 30 MINUČIŲ

Greitai – Profesionaliai – Matoma

Užsisakyti

Skaitomiausi

Orai

Renginiai

spot_img