9 C
Palanga
2024 / 03 / 29

Ar Lietuva ne tik apsirūpins atsinaujinančia energetika pati, bet ir taps eksportuojančia šalimi?

Ar jau skaitėte?

Dėl alternatyvaus dujų ir naftos tiekimo Lietuvoje susitvarkėme jau prieš kurį laiką, įdiegę SGD ir Būtingės terminalus. Elektra, deja, liko nesutvarkyta ir tapo mūsų Achilo kulnu.Kai kurie energetikos ekspertai vis pabrėžia, jog per pastaruosius 10 metų taip ir nebuvo nieko pasiekta sprendžiant elektros gamybos klausimą. Priešingai, mes pajudėjome netgi labai daug. Vietoj dujų ir mazuto elektros gamybai, dabar net apie 45 proc. Lietuvos energijos pagamina vien vėjas. Tiesa, vis dar didžioji dalis elektros yra importuojama.

- Reklama -

Vėjo energija yra toji energijos rūšis, kuri gali mums užtikrinti energetinę nepriklausomybę. Šiuo metu Lietuvoje yra 700 GW vėjo elektrinių pajėgumų ir šis skaičius nuolatos auga. Po maždaug 2-3 metų pradėsime jausti tokios energijos užsitikrinimą ir importuojamos elektros kiekiai reikšmingai sumažės. Net neabejoju, jog iki 2030 metų Lietuva taps elektrą eksportuojančia šalimi.

Antra didžiulė atsinaujinančios ir klestinčios energetikos rūšis – saulės energija. Ši energijos rūšis ne tik nekelia jokios rizikos gamtai, bet dar ir padeda spręsti dalį kitų gamtoje kylančių problemų. Žemės ūkis Lietuvoje yra bene didžiausias teršėjas, keliantis didžiulę žalą biologinei įvairovei dėl netvaraus ūkininkavimo. Kuomet ariami laukai pakeičiami saulės elektrinėmis, gamtai ir biologinei įvairovei padaromas milžiniškas pliusas. Tokiuose laukuose nėra purškiami pesticidai, juose nenaudojamos mineralines trąšos, kurios savo atžvilgiu turi labai didelį CO2 pėdsaką, bei nuteka į paviršinius vandenius. Lietuvos gamtai iš saulės ir vėjo jėgainių iš esmės nėra jokios reikšmingos rizikos. Lietuvos teritorija pakankamai didelė sutalpinti ir plėsti saugomas teritorijas, vystyti atsinaujinančią energetiką ir tvariai apsirūpinti maistu, tad spartesnis tokių elektrinių įrengimas būtų tik privalumas.

Saulės energetikos vystymas taip pat atveria dideles galimybes gyventojams ir bendruomenėms apsirūpinti švaria ir pigia elektra. Itin spartus gaminančių vartotojų augimas tą tik patvirtina. Europos Komisijos vystoma ES saulės energijos strategija siekia turėti po bent mažiausiai vieną atsinaujinančių išteklių energijos bendriją kiekvienai 10 000 gyventojų savivaldybei. Tai prisidės ir kovoje su energetiniu skurdu bei didins Lietuvos energetinę nepriklausomybę.

Taip pat skaitykite:  Psichologas: vyksta daugiau karų nei matosi iš pirmo žvilgsnio, bet juos galima įveikti

Rusijos energetikos karas sukelia rimtas energetikos problemas Lietuvoje. Prie jų prisideda ir ne visai tikslingi algoritmai “NordPool” biržoje. To pasekmė – Europos ir Lietuvos gyventojai gerokai permoka už elektrą. Pavyzdžiui, vėjo elektrinėje pagaminta elektra kainuoja tarp 30-50 eurų už MWh, o dujų – kartais siekia 400 eurų ir daugiau už MWh. Dėl dabartinio „NordPool“ biržos algoritmo vėjo jėgainėje pagaminta ir į biržą teikiama elektra įvertinama tokia pačia suma kaip ir pagaminta iš dujų. Tokia situacija nėra nei sąžininga nei tikslinga ir labai prisideda prie energetinio skurdo Lietuvoje bei įmonių bankrotų. Norėtųsi, kad būtų vykdoma laikina intervencija į algoritmus, kuri neleistų taip išnaudoti Europoje esančių elektros vartotojų ir jiems permokėti už elektrą.

Atominė energetika ≠ neutralumas

Domantas Tracevičius, VŠĮ „Žiedinė ekonomika“ įkūrėjas ir Klimato pakto ambasadorius.

Žiūrint iš klimato perspektyvos, Europos Sąjungos valstybių priklausomybė nuo iškastinio kuro, deja, ir toliau išlieka. Nemažinant iškastinio kuro naudojimo, nesvarbu iš kur jis būtų, Rusijos, Saudo Arabijos, Norvegijos, Alžyro ar iš kur kitur, susidaro labai didelės rizikos dėl negrįžtamų poveikių įvairioms ekosistemoms, ekstremalių oro reiškinių, smarkaus poveikio pasaulio skurdžiausiems žmonėms ir didžiulių ekonominių nuostolių.

- Reklama -

Prie iškastinio kuro problematikos galima pridėti ir atominės energetikos rizikas. Visų pirma – saugumas. Deja, vis dar klaidingai manoma, jog atominę energetiką galima prilyginti klimatui neutralia. Visos tokios jėgainės reikalauja didžiulių išteklių jas pastatyti ir palieka milžinišką pėdsaką. Taip pat, išgaunamo urano kasyba ar gryninimas reikalauja didžiulių energetinių išteklių.

Visuomenėje dar kartais yra girdima – „kad jeigu būtume pastatę…“. Pagal naujos Visagino atominės jėgainės galimybių studiją buvo paskaičiuota, jog tokios elektrinės statybos užtruktų 7-10 metų ir elektra kainuotų apie 70 eurų už MWh. Ką tai reikštų? Daug pigios, bet nesaugos elektros, jeigu planai būtų įgyvendinti. Tačiau žvelgiant į užsienio šalių, Suomijos ar Prancūzijos, patirtį, tai statybos darbai užtrunka 3-4 kartus ilgiau nei planuota. Atitinkamai padidėja ir tokios elektros gamybos savikaina. Drąsiai galima teigti, jog panaši situacija Lietuvoje būtų ne išimtis. Verta paminėti, kad prieš dešimtmetį, subsidijuojamų vėjo jėgainių elektros supirkimo kaina buvo panašaus lygio. Deja, jų rimčiau vystyti nebuvo pasirinkta.

Taip pat skaitykite:  T. Gudaitis: kaip nupirkti milijoną rinkėjų už jų pačių pinigus?

Estai, visgi, šneka apie mažo galingumo reaktoriaus panaudojimą, bet čia yra tik vizijos, nieko konkretaus ir apčiuopiamo. Jei jie tokią elektrinę ir pasistatys, tai yra mažiausiai dešimtmečio perspektyva, mes Lietuvoje galime daugiau pasiekti plėtodami vėjo ir saulės energetiką.

O kas jei saulė nešviečia, vėjas nepučia

Atsinaujinanti energetika turi vieną didelį trūkumą – nepastovumą. Tokios situacijos, kuomet saulė nešviečia, o vėjas nepučia, būna. Gera žinia, kad jų nėra tiek jau daug ir jas galima suvaldyti. Visų pirma, Lietuvoje veikia didelė hidroakumuliacinė elektrinė, kuri reikšmingai prisideda prie Lietuvos energetinio balansavimo. Antra, jau dabar yra vykdomas keturių baterijų (kiekvieno talpa siekia 50 MWh) diegimas, kuris irgi prisidės prie stabilesnio elektros tinklų veikimo. Tolesnės investicijos į energijos kaupimo įrenginius leis dar labiau sumažinti rizikas. Tuo pačiu, Lietuva turi ir plečia elektros perdavimo jungtis su užsienio šalimis. Esant poreikiui – būtų galima iš jų importuoti, kaip yra daroma jau dabar. Blogiausiu atveju galima paleisti Elektrėnuose dujomis kūrenamą elektrinę. Tiesa, norėtųsi, kad tai reikėtų padaryti kuo rečiau.

- Reklama -

Šiuo metu visi komerciniams saulės parkams skirti pajėgumai Lietuvoje yra rezervuoti, tad jau visai neužilgo galima tikėtis daugybės jų atsiradimo. Jie puikiai papildys sparčiai besivystančią vėjo energetiką. Kitas svarbus etapas Lietuvos energetikai bus vėjo parkų jūroje vystymas. Galbūt, bus tokia pat situacija kaip Danijoje, kur vystytojai sumokėjo, kad galėtų statyti vėjo jėgaines jūroje. Bet kuriuo atveju, Lietuvoje elektra jau labai greitai taps pagaminta vietoje, žalesnė ir pigesnė.

Europos klimato paktas – tai Europos Komisijos organizuojama, visas ES valstybes apjungianti iniciatyva ir kartu – Europos žaliojo kurso susitarimo dalis, padidėsianti Europos Sąjungai iki 2050 m. tapti pirmuoju klimato atžvilgiu neutraliu žemynu.

Taip pat skaitykite:  Galimybe perpus sumažinti sąskaitas už elektrą kol kas pasinaudojo vos 1 iš 1000 butų savininkų

Domantas Tracevičius, VŠĮ „Žiedinė ekonomika“ įkūrėjas ir Klimato pakto ambasadorius

spot_img

Lietuvoje tapytas filmas „Kaimiečiai“ – jau šalies kino teatruose

„Kino pavasaryje“ ką tik pristatytas ir festivalyje net du apdovanojimus – žiūrovų simpatijų ir geriausios lietuviškos premjeros – nuskynęs režisierių DK Welchman ir Hugh Welchmano tapytas filmas „Kaimiečiai“ jau rodomas kone visuose Lietuvos kino...

Surask 5 skirtumus tarp paveikslėlių

Laikas ruošti margučius. Kiškis ir meškinas, juos jau margina. Surask skirtumus tarp paveikslėlių. Tarp paveikslėlių yra 5 skirtumai. Nori pasitikrinti atsakymą spausk čia.

Balandžio mėnesį elektros ir dujų kainų pokyčiai gyventojams

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) trečiadienį atnaujino visuomeninius elektros ir gamtinių dujų tarifus pirmajam metų pusmečiui, kurie galios nuo balandžio iki liepos. Tarifą tiekėjo dar nepasirinkusiems trečiojo elektros rinkos liberalizavo etapo buitiniams vartotojams VERT mažina...

Draugiškos skrandžiui velykinės vaišės – misija įmanoma: paruošti šaltieną padės pigūs „Rimi“ produktai

Šaltiena – išties senas kulinarines tradicines turintis patiekalas: ji jau buvo gaminama viduramžių Europoje kaip mėsos konservavimo priemonė. Dabar tai – dažnas švenčių patiekalas, tad artėjančių Velykų proga verta pasidomėti, kaip ją paruošti sveikatai...

Pareigūnai kontroliuos vairuotojų blaivumą ir užtikrins viešąją tvarką

Prevencinės eismo dalyvių kontrolės priemones kovo pabaigoje ir balandžio pradžioje, per ilgąjį šv. Velykų savaitgalį, bus vykdomos valstybinės ir vietinės reikšmės keliuose, policijos pareigūnai dirbs viešuoju, neviešuoju ar mišriuoju patruliavimo būdu. Bus skirta tiek...

Pasikeitė miško kirtimo taisyklės

Valstybinė miškų tarnyba informuoja, kad 2024 m. kovo 19 d. įsigaliojo Miško kirtimo taisyklių pakeitimai, pagal kuriuos nustatyti nauji miško kirtimų atlikimo, leidimų gavimo reikalavimai, kurie leis kompleksiškai spręsti sanitarinės miškų apsaugos bei aplinkosaugos...

Byloje dėl neteisėto disponavimo dideliu kiekiu šaudmenų kariškiams skirtos baudos

Klaipėdos apygardos teismas neviešuose teismo posėdžiuose išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai neteisėtai įgijus, gabenus ir realizavus didelį kiekį šaudmenų pareikšti penkiems asmenims, trys iš jų kariškiai, vienas Krašto apsaugos savanoris ir dar vienas, su...

Renginių ciklas „Palangos dienos“ – paminėti net du kurortui itin  svarbius istorinius įvykius

Palanga jau netrukus pasidabins miesto vėliavomis bei pasiners į kultūrinių renginių šurmulį – kurorto bendruomenė kviečiama džiugiai minėti net du miestui svarbius įvykius ir aktyviai dalyvauti tam skirtuose renginiuose. Palangos vėliavos savaitė „Palangos dienos“ – taip...

Lengvatinis kreditas, jei savo rūsio patalpas pritaikysite priedangai

Aplinkos ministerija parengė ir teikia derinti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos pakeitimus, kurie numato, kad rūsio patalpų pritaikymas priedangai būtų įtraukiamas į pastato atnaujinimo priemonių, finansuojamų suteikiant lengvatinį kreditą, sąrašą. Taip daugiabučiams namams, gaunantiems valstybės...

Palangos miesto gyventojams ir svečiams nemokamas belaidis tinklas

Informuojame, kad prisijungus prie "WiFi4EU", iniciatyvos Palangos mieste nemokamas aukštos kokybės belaidis ryšys nuo šiol teikiamas 10 miesto vietų: Autobusų stotyje (Klaipėdos pl. 42); Palangos Birutės parke (Vytauto g. 17); Meilės al. sankirtoje su S. Dariaus ir...

Etnologė G. Kadžytė apie Velykų šventimo tradicijas: „Tai toli gražu ne tik kiaušinių ridenimas“

Artėja viena iš didžiausių metų švenčių, kai tiek vaikų, tiek suaugusiųjų laukia smagus užsiėmimas – kiaušinių marginimas. Susėdę prie Velykų stalo daužiame margučius, lyginame, kuris stipresnis, o po iškilmingų pusryčių vaikai veržiasi juos ridenti....

FNTT: kratos Darbo partijos būstinėje atliktos tiriant galimą 500 tūkst. eurų pasisavinimą

Aiškėja daugiau detalių dėl Darbo partijos būstinėje vykusių kratų – Finansinių tyrimų tarnyba (FNTT) praneša atliekanti ikiteisminį tyrimą dėl galimo apgaulingo svetimo turto pasisavinimo ir dokumentų klastojimo. Pasak tarnybos, tiriamos aplinkybės dėl daugiau kaip...

Jubiliejinė Palangos dienų šventė žada įspūdingus renginius! PROGRAMA

Palanga skelbia pavasarišką veiklos savaitę nuo kovo 29 d. iki balandžio 5 d., kupiną kultūrinių ir švietimo renginių! Kaip Palanga atiteko Lietuvai   Kovo 29 d. (penktadienis) 9:00 val. Konferencija "Grafo Tiškevičiaus Palangos miesto architektūros vizijos" 10:00 val. Palangos...

Dainuojantys margučiai Palangoje. Kuris iš jų skamba garsiausiai?

Artėjant šv. Velykoms, Palangos J. Basanavičiaus gatvė tradiciškai pasidabino įspūdingais, dviejų metrų aukščio margučiais. Spalvinga bene gražiausiai pavasario šventei skirta alėja, kasmet sulaukianti itin didelio tiek palangiškių, tiek ir kurorto svečių susidomėjimo, Palangą puoš...
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img