Nors Lietuvoje surenkamų didžiųjų atliekų kiekis nuolat auga ir nelegalūs sąvartynai šalia konteinerių dar kaupiasi, vis dėlto norinčiųjų sąžiningai atsikratyti šio tipo atliekomis ženkliai daugėja. Atliekų tvarkymo ekspertai skaičiuoja, jog gyventojai pastaruoju metu didelių gabaritų atliekas tvarko sąmoningiau ir patys tokias atliekas į joms skirtas aikšteles atveža vis dažniau.
Atliekų tvarkymo bendrovės „Ecoservice“ duomenimis, 2019 metais jų vežėjai šalia konteinerių ir iš nelegalių sąvartynų surinko bei į aikšteles pristatė daugiau nei 3057 tonų didžiųjų atliekų. Antrąjį pusmetį surinktų atliekų kiekis ūgtelėjo net 34 proc. nuo 1306 tonų pirmąjį iki 1750 tonų antrąjį metų pusmetį.
Tokie rezultatai rodo, kad be priežiūros ir ne vietoje paliktų didžiųjų atliekų problema vis dar opi, vis dėlto, auga ir žmonių sąmoningumas. Pavyzdžiui, 2018-aisiais patys gyventojai savarankiškai į kompanijos rūšiavimo bazę pristatė 80 tonų didžiųjų atliekų, o 2019-aisiais kiekis padvigubėjo ir pasiekė net 187 tonas. Ekspertų teigimu, tokie pokyčiai yra tik pradžia ir didžiųjų atliekų kiekiai šalia konteinerių bei nelegaliuose sąvartynuose laikui bėgant vis mažės.
Didėjantis atliekų kiekis – geresnio gyvenimo pasekmė
Atliekų tvarkymo ekspertai daro prielaidą, jog surenkamų didžiųjų atliekų kiekis šalyje sparčiai auga dėl gyventojų kraustymosi iš vienų namų į kitus bei dažnesnio interjero atnaujinimo. Apie tai liudija tiek pačių gyventojų į didžiųjų atliekų aikšteles atvežamų, tiek ir vežėjų surenkamų atliekų rūšys.
„Nepaisant to, kokiu būdu į specialias aikšteles patenka didžiosios atliekos – dažniausiai tai būna seni baldai ar santechnikos atliekos, tokios kaip klozetai, vonios ar plautuvės. Nemažą dalį atvežamų atliekų sudaro ir įvairūs remonto likučiai: langai, durys, laminatas, grindjuostės ir kitos panašios detalės. Manome, jog tokio tipo didžiųjų atliekų kiekis sparčiai auga dėl to, jog žmonės vis dažniau gali sau leisti pakeisti būstą, atnaujinti baldus, o kartu tai reiškia ir gerėjantį pragyvenimo lygį mūsų šalyje“, – įžvalgomis dalijasi bendrovės „Ecoservice“ Vilniaus padalinio projektų vadovas Vitalij Andrejev.
Teisingu adresu nukreipti atliekas padės vežėjai
Vis dėlto, nors įžvelgiama teigiamų pokyčių ir pastebimas vis sąmoningesnis gyventojų elgesys su didžiosiomis atliekomis – didžiuliai jų kiekiai vis dar nugula kiemuose šalia konteinerių ir kitose neleistinose vietose. Pasak ekspertų, dažniausiai taip nutinka tuomet, kai gyventojai neturi galimybės patys stambių gabaritų atliekų nugabenti į specialią aikštelę.
„Tiesa ta, kad dažniausiai gyventojai didžiąsias atliekas pristato patys – savo automobiliu, pasiskolintu transportu. Vis dėlto, daugybė žmonių tokių galimybių neturi ir tokiu atveju, kai po remonto ar atnaujinus interjerą susidaro didžiulės atliekos ir nėra kuo patiems jų pristatyti į aikštelę – ypač patogu išsikviesti vežėjus, kad šie pasirūpintų stambiagabaritėmis atliekomis“, – pataria V. Andrejev.
Be to, vilniečiams, kurie neturi nuosavo automobilio ar negali jo pasiskolinti – galimybę atsikratyti didžiosiomis atliekomis suteikia ir Vilniaus miesto savivaldybė. „Jau keletą metų prasidėjus rudeniui surenkame ne mažiau kaip 270 tonų didelių gabaritų atliekų, tarp kurių daugiausia – senų baldų. Manome, kad tokias tendencijas lemia sezoniškumas, kai po vasaros, šaltuoju metų laiku gyventojai imasi tvarkyti namus. Tuomet atsikratoma senais baldais, lovų rėmais, kėdėmis, spintomis. Tiesa, kad nebereikalingi baldai ir kitos stambių gabaritų atliekos nenugultų šalia konteinerių Vilniaus miesto savivaldybė šiais metais pasiūlė naują nemokamą didžiųjų atliekų išvežimo paslaugą, kuri leidžia patogiai užsisakyti didžiųjų atliekų išvežimą tiesiai iš namų“, – gyventojus informuoja VASA Atliekų vežėjų kontrolės skyriaus vedėjas Gintautas Mackonis.
Į aikštelę nukeliavusioms atliekoms – naujas gyvenimas
Nors stambių gabaritų atliekos vienu ar kitu būdu turi pasiekti didžiųjų atliekų aikšteles – ši joms dar ne galutinė stotelė. Visos surinktos didžiosios atliekos perrūšiavimo bazėje yra paruošiamos ir perduodamos tolesniam realizavimui.
„Perrūšiavimo bazėje, pavyzdžiui, senos sofos yra išardomos rankiniu arba mechaniniu būdu, atskiriamos baldo antrinės žaliavos – medis, tekstilė, metalas. Tuo tarpu statybinės atliekos išrūšiuojamos pagal frakcijas – atskiriami plytų, blokų, betono gabalai, mediena, plastikai, metalas. Tuomet išrūšiuotos ir tinkamos perdirbti atliekos atiduodamos perdirbėjams. Galiausiai, tarkime, iš perdirbto plastiko gali būti pagaminti vamzdžiai, o iš plytų, blokų ar betono – skalda ir t.t. Tad į didžiųjų atliekų aikšteles nuvežti nebereikalingi baldai ar remonto atliekos – ne tik gelbėja nuo nelegalių sąvartynų, bet kartu yra paruošiamos perdirbimui ir prikeliamos antram gyvenimui“, – pasakoja V. Andrejev.
