Melagingos žinios ir naujienos (angl. fake news) nėra naujas reiškinys, jis siejamas su masinių informacijos priemonių sklaida ir propaganda. Tačiau pasikeitusi ir į socialines medijas persikėlusi informacijos perdavimo funkcija palengvino melagingų naujienų skleidimo būdus ir leido pakeisti jų formą taip, kad kartais net nesusimąstome, jog patys prisidedame prie tokios naujienos plitimo.
„Toks kiekis informacijos, kuris egzistuoja ir kuriamas šiandien, negali būti patikrintas – tai tiesiog neįmanoma. Nenuostabu, kad ir mums, tų naujienų „vartotojams“, nelieka laiko įsigilinti, ar pateikiami tikri faktai, ar melaginga žinia, kuria kažko tikslingai siekiama. Už kiekvienos informacijos slypi koks nors interesas. Ir net tie patys jaunosios kartos pamėgti memai turi konkretų tikslą, tačiau kuo turinys atrodo labiau nerimtas, nekaltas ir bereikšmis, tuo mažiau jiems keliamas įtarimas“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto dekanė doc. dr. Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė.
Melagingos naujienos įgauna įvairias formas
Melagingų naujienų, dar vadinamų „melagienomis“, reiškinys dabar yra itin aktualus. „Vienas iš melagingų naujienų tikslų – pinigai, todėl jos gali siekti pritraukti kuo daugiau paspaudimų (angl. clicks). Tokios melagienos naudoja apgaulingas, skandalingas antraštes, kurios siekia padidinti lankytojų skaičių, o tekste būna paneigiamos. Tokia taktika naudojama ir vaizdo įrašų turinyje, kai ant užsklandos uždedama su turiniu nesusijusi, bet dėmesį atkreipianti nuotrauka“, – apie melagingų naujienų rūšis pasakoja ekspertė.
Ji taip pat mini ir melagingas naujienas, kuriose slypi strategiškai apgalvotos žinutės. „Kartais melagingos naujienos gali labai tikslingai atliepti mūsų vertybes, ypač kai pasitelkiami itin rimti atvejai, pavyzdžiui, kai kalbama apie smurtą prieš moteris, nukentėjusius vaikus ar pan. Suveikia mūsų atjauta, gailestis ir siekdami išreikšti palaikymą, net nesigilinę į tos naujienos tikrumą, mes ja dalinamės ir skleidžiame toliau“, – atkreipia dėmesį Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė.
Lengvas grobis – jaunoji karta
VGTU docentė akcentuoja, kad norint nepasiklysti tarp melagingų ir tikrų naujienų srauto, reikalingas kritinis mąstymas bei medijų raštingumas, kurio ugdymas padeda atsirinkti bei suvokti, kaip reikia saugiai naudotis informacijos šaltiniais. „Per keletą metų mes jau įpratome teisingai suvokti reklamą ir neapsigauti, aklai ja netikėti, tačiau iššūkių kelia turinio rinkodara, o lengviausiu jos grobiu tampa jauni žmonės. Kai apeliuojama į jiems įdomius, aktualius, naujus dalykus, pavyzdžiui, kai minimi bitkoinai ar kitos kriptovaliutos, kai kalbama apie greitą bei lengvą praturtėjimą, o apie tai informacija dalinasi populiarus, daug sekėjų turintis influenceris – jaunimas lengvai patiki ir įsitraukia“, – sako Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė.
Specialistė akcentuoja, kad jauni žmonės traukiasi iš Facebook‘o, jiems darosi įdomesni kiti socialiniai tinklai – vietos, kur karaliauja vaizdo įrašų turinys: Youtube, Instagram, Snapchat, Tik Tok (Musical.ly). „Šių tinklų vidutinio ar vyresnio amžiaus vartotojai dar nėra įsisavinę. Dėl to vyksta atotrūkis – kai patys nesidomime, nesinaudojame tai ir nežinome, kuo gyvena šiuolaikinis jaunimas“, – pabrėžia ji. O įsitraukti yra labai svarbu, nes tėvai bei artimieji gali prisidėti prie jaunosios kartos medijų raštingumo bei kritinio mąstymo ugdymo.
Medijų raštingumą bei kritinį mąstymą gali ugdyti ir tėvai
Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė sako, kad visiškai sukontroliuoti jaunų žmonių internete stebimo turinio nepavyks, uždrausti – taip pat. Tai ką daryti? „Kad jaunimas išmoktų kritiškai vertinti gaunamą turinį, būtina ugdyti jų kritinį mąstymą. Tai galima daryti kartu su vaikais žiūrint jiems įdomų turinį ir diskutuojant, keliant klausimus. Kartu ieškant atsakymų bei alternatyvų, sukuriama galimybė pamatyti kelias fakto ar įvykio puses, išgirsti kelias nuomones. Naudinga pasiūlyti patikimų faktų tikrinimo šaltinių“, – patarimais dalinasi VGTU docentė.
Ji siūlo kartu su vaiku žiūrint jam įdomų turinį paklausti jo nuomonės, kodėl mėgstamo turinio kūrėjas tai daro, kodėl jam tai naudinga, kiek jis iš to uždirba? Pasvarstyti, ar jam tai lengvai pasiseka, kodėl? Galima pažaisti simuliuojant scenarijus ir kartu pasvarstyti: kas būtų, jei patikėtume ir padarytume taip, kaip iš mūsų norima bei tikimasi; o jei pasidalintum žinute – kaip ji galėtų paveikti kitus?
Kitas būdas – žaidybinė forma, kai pasitelkiant technologijas vaikui duodamos užduotys: pavyzdžiui, prašoma surasti informacijos, kas nutiktų ateityje, jei mes nerūšiuotume šiukšlių arba į kokį žinomą žmogų norėtų būti panašus, koks jo kelias link žinomumo, kokių konkrečių veiksmų vaikas turėtų imtis, kad taptų panašus ir t.t. „Žinoma, užduotis reikėtų pritaikyti pagal amžių, surasti temas, kurios aktualios vaikui. Kartais net sunku patikėti, kaip „Google“ gyvenantys“ vaikai iš tikro nemoka ieškoti informacijos, nesugeba naudotis paieška. Tėvai gali to pamokyti, kartu papasakoti apie patikimus ir nepatikimus informacijos šaltinius, pavyzdžiui, pakalbėti apie „Vikipediją“, pabandyti patikrinti ten esančią informaciją kituose šaltiniuose“, – siūlo Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė.
Mokyti medijų raštingumo nėra lengva, bet labai svarbu
Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė pripažįsta, kad toks darbas su vaiku nėra lengvas, tam reikia didelės kantrybės, o rezultatai nėra greitai pastebimi. „Ypač reikia nenusiminti, jei vaikai pradeda ginčytis – tai reiškia, kad jie galvoja, jiems kyla pyktis, kad kažkas yra kitaip, nei jie buvo įsitikinę. Bet su jais kalbėti, diskutuoti, tai daryti po truputį, vis grįžtant prie šios temos – būtina ir rezultatų galima pasiekti. Aš tikiu vaikų protingumu – jie tikrai supras ir sugebės patys atsirinkti“, – sako Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė.
Jei vis tik reikia pagalbos ugdant vaikų medijų raštingumą, VGTU dekanė siūlo dalyvauti VGTU rengiamuose atvirų paskaitų cikluose, kur susirenka mokytojai, dėstytojai, studentai, tėvai ir moksleiviai, įsitraukia visuomenėje žinomi žmonės, kuriantys medijų turinį ir atvykstantys pasidalinti savo žiniomis bei patirtimis.
Daugiau apie melagingas naujienas galima sužinoti ir rugsėjo 6–7 d. Birštone vyksiančiame diskusijų festivalyje „Būtent!“, kur VGTU Kūrybinių industrijų fakulteto dekanė Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė įsitrauks į šeštadienį vyksiančią diskusiją „Melagienos – kaip atpažinti, kaip nesidalinti?“.
Agnė Augustinaitė
Ryšių su visuomene skyriaus specialistė
Vilniaus Gedimino technikos universitetas
