Skaidraus verslo iniciatyvos „Baltoji banga“ atstovai surengė diskusiją „Kaip perkant kavą palikti arbatos?“ su dviem šviežiai prie skaidraus verslo iniciatyvos prisijungusių verslų – „Nordic Food Republic“ ir „Huracán Coffee“ vadovais. Ne paslaptis, kad maitinimo versle arbatpinigiai sudaro mažiausiai pusę darbuotojų gaunamos algos. Abiejų įmonių vadovai priėmė sprendimą arbatpinigius priimti per mokėjimus kortele, tai reiškia – mokėti visus mokesčius taip pat, kaip ir nuo bet kokių kitų pajamų. Tačiau įdomu tai, jog tiek kelis restoranus („14Horses“, „Sofija“, „Nineteen18“) valdanti „Nordic Food Republic“, tiek „Huracán Coffee“ savo darbuotojams moka didesnį atlyginimą, nei šioje srityje mokamas vidurkis. Kaip apskritai turėtų būti gaunami ir išdalinami arbatpinigiai kai atsisakome grynųjų? To „Baltoji banga“ paklausė šių verslų vadovų Nielso Peterio Pretzmanno ir Vytauto Kratulio bei mobiliųjų mokėjimų Lietuvoje pradininkų – programėlės MoQ vadovės Monikos Rimkūnaitės-Bložės.
Kodėl danai yra laimingi mokesčių mokėtojai, tačiau blogiausi Lietuvos restoranų klientai?
Diskusiją moderavusi „Investuotojų forumo“ direktorė Rūta Skyrienė prisipažino mėginusi ieškoti informacijos apie galimybę palikti arbatpingių mokant kortele, tačiau visi paieškos rezultatai sukosi apie klausimus: „Kiek arbatpinigių turėčiau palikti? Ar galiu nepalikti „arbatos“?“
„Pirmiausia norėčiau pakalbėti šiek tiek iš tolimesnės perspektyvos: kodėl apskritai turime mokesčius? – diskusiją pradėjo „Nordic Food Republic“ vadovas N.P. Pretzmannas. – Turiu pripažinti, kad atvykau iš šalies (Danijos, – red. past.), kur žmonės yra laimingi mokėdami mokesčius. Mokesčiai padengia mūsų sveikatos apsaugos, švietimo, gatvių remonto išlaidas. Be mokesčių mūsų visuomenė tiesiog nefunkcionuotų“.
Kelių skirtingų verslų vadovas pripažino, jog Danijoje prieš kelis dešimtmečius žmonės taip pat vengė mokėti mokesčius nuo arbatpinigių. Tačiau 6-ajame dešimtmetyje Danijoje buvo priimtas įstatymas, pagal kurį arbatpinigiai (10 proc. nuo išleistos sumos) automatiškai įskaičiuojami į kavinės ar restorano sąskaitą ir nuo jų sumokami mokesčiai.
„Todėl danai yra siaubingi Lietuvos restoranų klientai – jie nepalieka arbatpinigių, nes galvoja, kad jie jau įtraukti“, – juokėsi N.P. Pretzmannas ir čia pat pridūrė, jog vis tik dalis jo tautiečių palieka papildomų arbatpinigių.
„Arbatos“ mokesčiai – arba 15 proc., arba daugiau nei pusė
Diskusijoje dalyvavo ir mobiliosios mokėjimų programėlės „MoQ“ vadovė Monika Rimkūnaitė-Bložė.
Programėlė neseniai įtraukė naują funkciją – mokant per šią sistemą, pridėti prie mokamos sumos ir arbatpinigių. Apmokėdami sąskaitą kavinėje ar restorane per „MoQ“, sulaukiate klausimo: „Ar norite palikti arbatpinigių?“ Jei sutinkate, jūsų mokėjimas keliauja tiesiogiai jus aptarnavusiam žmogui ir nuo skirtos sumos nuskaičiuojamas tik gyventojų pajamų mokestis (tai yra 15 proc.)
„Šią funkciją ne tik labai ilgai testavome ir tobulinome, tačiau kartu turėjome labai ilgas diskusijas su Lietuvos mokesčių inspekcija. Sutarėme dėl to, kad tai yra pajamos, kurios keliauja ne bendrovei, kurioje dirba padavėjas ar barmenas, o tiesiai žmogui. Tokia sistema yra visiškai skaidri. Pamažu atsisakome tradicijos susirinkti arbatpinigius grynais“, – sakė M. Rimkūnaitė-Bložė.
Vis tik šioje situacijoje kyla daug klausimų – nes mokant per „MoQ“ skaičiuojamas tik gyventojų pajamų mokestis, o štai jei arbatpinigiai automatiškai įskaičiuojami į restorano ar kavinės kaip juridinio asmens sąskaitą, nuo jų mokami visi privalomi darbdavio mokesčiai – tai yra apie 60 proc. nuo gautos sumos. Tokią ne visai sąžiningą apmokestinimo sistemą įžvelgė diskusiją moderavusi Rūta Skyrienė.
„Į ką dėl to turėtume kreiptis – Finansų ministrą? Mokesčių inspekciją? Ką mano diskusijos dalyviai?“ –klausė moderatorė.
„Taip, situacija nesąžininga, tačiau kai dirbi kavinėje, bare – turi visą komandą. Jų visų indėlis yra lygiai toks pats svarbus, todėl svarbu, kad ir arbatpinigius jie gautų visi“, – kalbėjo N.P. Pretzmannas, palaikantis arbatpinigių paskirstymo visiems komandos nariams po lygiai idėją.
„Kai studijavau universitete, pagrindinė mintis, ką mokiausi apie mokesčius, buvo – jų sistema turi būti labai aiški. O šiuo atveju turime painiavą: arbatpinigiai – vienodi, tačiau jie apmokestinami skirtingai. Jei dviems skirtingiems tos pačios kavinės darbuotojams paliekami vienodi arbatpinigiai, tačiau per skirtingas sistemas – jie skirtingai ir apmokestinami, darbuotoją pasiekia labai skirtinga suma pinigų“, – sakė „Huracán Coffee“ įkūrėjas ir vadovas Vytautas Kratulis.
„Kol kas mūsų sprendimas buvo toks (tiesiogiai mokami arbapiniai, nuo jų nuskaičiuojant tik GPM – red. past.), tačiau jei įstatymai pasikeis taip, kad arbatpinigiai bus automatiškai įskaičiuojami į sąskaitą, žinoma, mums techniškai bus nesudėtinga prisitaikyti ir pakeisti sistemą. Pagrindinė mintis – kad nuo arbatpinigių turėtų būti mokami mokesčiai“, – kalbėjo „MoQ“ išmaniųjų mokėjimų sistemos vadovė Monika Rimkūnaitė-Bložė.
Oficialiai apskaičiuojami arbatpinigiai lemia ir didesnius atlyginimus
Nielsas Peteris Pretzmannas savo įžvalgomis piešė platesnį vaizdą – arbatpinigiai, maitinimo srities bendrovių darbuotojams mokami atlyginimai ir šešėlinių pajamų dalis yra labai glaudžiai susiję.
„Norisi pažvelgti kiek giliau. Visi restoranų, kavinių darbuotojai oficialiai dirba už „minimumą“. Ar tikrai tuo tikite? Visi Vilniaus padavėjai, barmenai ir virėjai? Tai nėra tiesa.“– sakė jis. Šiuo metu „Nordic Food Republic“ vidutinis atlyginimas viršija 1700 eurų, kai tuo metu Statistikos departamento duomenimis, vidutinis Lietuvoje maitinimo versle mokamas atlyginimas yra apie 800 eurų. Nielsas Peteris Pretzmannas atskleidė, kad per mėnesį jo vadovaujamuose restoranuose surenkama apie 15 000 eurų arbatpinigių.
„Mes turime 9 kavines. Pamėginkite atspėti, kiek arbatpinigių mes surenkame per mėnesį iš visų šių 9 kavinių? Tai yra maždaug 40 eurų, – arbatpinigių dydžio skirtumą išryškino „Huracán Coffee“ vadovas V. Kratulis. – Aš norėčiau, kad arbatpinigiai taptų motyvacija kiekvienam darbuotojui individualiai. Manau, kad Kopenhagoje yra garsus restoranas „Noma“, kur norisi palikti arbatpinigių, tačiau yra ir kebabinių, kur savanoriškai arbatpinigių nepaliktum. Tad tai turėtų būti kliento asmeninis pasirinkimas“.
„Huracán Coffee“ barmenams mokamas vidutinis atlyginimas rugpjūčio mėnesio duomenimis buvo beveik 950 eurų. Dalyje kitų kavinių jis buvo maždaug 200 eurų mažensis.
„Maitinimo srityje didžiąją dalį atlyginimo sudaro arbatpinigiai – tai niekam ne paslaptis. Mūsų kavinėse mes beveik negauname arbatpinigių, todėl turime mokėti didesnius atlyginimus. Monika su komanda sukūrė puikų įrankį – palikti arbatpinigių tiesiogiai žmogui. Tačiau dalis mano darbuotojų nenori būti apdovanojami arbatpinigiais tokiu būdu. Kodėl? Nes jie bijo Mokesčių inspekcijos ir bet kokių susidūrimu su ja“, – sakė Vytautas Kratulis.
Jo teigimu, arbatpinigiai turėtų būti motyvacinė paskata darbuotojams ir jie turėtų būti vienodai apmokestinami.
„Arbatos“ dalybos: visiems po lygiai ar kiekvienam individualiai?
„MoQ“ programėlės vadovė Monika Rimkūnaitė-Bložė pasidalino statistika, jog paskutinį mėnesį 90-yje vietų, kur galima atsiskaityti per šią programėlę, buvo palikta arbatpinigių ir vidutinė paliekama suma siekė 60 euro centų.
„Tačiau esame įdiegę šią programėlę daugiausia kavinėse ir vietose, kur žmonės eina kasdienių pietų, kurie kainuoja apie 4-5 eurus. Todėl tokia suma ir yra apie 10 proc. nuo mokamos sumos“, – sakė M. Rimkutė-Bložė.
Iš auditorijos atskriejo klausimas apie visą „nematomą“ personalą: virėjus, valytojus, kurie nesišypso klientams ir neturi galimybės su jais pabendrauti tiesiogiai. Tačiau dėl jų sunkaus darbo jūsų kepsnys šiandien toks skanus ir grindys – blizga it stiklas. Ar šie darbuotojai nenusipelnė arbatpinigių? Ar nevertėtų visų surinktų arbatpinigių surinkti į vieną „katilą“ ir išdalinti po lygiai?
„Manau, kad technologiškai visi iššūkiai gali būti išspręsti – tai tiesiog pakeisto algoritmo klausimas, – atsakė M. Rimkutė-Bložė. – Tačiau mano atsakymas: viskas padaroma, jei Mokesčių inspekcija yra laiminga dėl to sprendimo. Šiuo metu 85 proc. arbatpinigių keliauja darbuotojui tik todėl, kad šios pajamos plaukia tiesiai į asmens sąskaitą – neįtraukiant darbdavio kaip tarpininko. Jūs siūlote turėti tarpinę sąskaitą, iš kurios gautus arbatpinigius paskirstytų verslo savininkas. Dėkoju už idėją, tačiau kol kas tai priklauso nuo darbuotojų ir saviniko požiūrio“.
M.Rimkutė-Bložė atskleidė, jog Lietuvoje vis dar 70 proc. mokėjimų už prekes ir paslaugas yra atliekami grynaisiais pinigais ir tik 30 proc. – kortele.
„Manau, kad technologiniai sprendimai yra įgyvendinami, tačiau pirmiausia turi būti priimtas arbatpinigių apmokestinimą reguliuojantis ir suvienodinantis įstatymas. Mokestinė bazė turėtų būti labai aiški. Girdėti komentarų, kad mokesčiai yra per dideli, tačiau turime suprasti: negalima sumažinti mokesčių, jei tie, kurie nustatyti šiandien, nėra sumokami“, – baigiantis diskusijai apibendrino N.P.Pretzmannas.
„Manau, galime sutarti dėl to, kad mums visiems patinka arbatpinigiai. Tačiau turime sutarti, paklausti Mokesčių inspekcijos, kaip sukurti sąžiningą ir vieningą šių pajamų apmokestinimo sistemą. Kitu atveju ir toliau stumsime restoranų ir kavinių savininkus link minimalaus atlyginimo mokėjimo ir šešėlio“, – tokiais žodžiais renginį užbaigė „Investuotojų forumo“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.
Monika Banevičiūtė
Asociacijos „Investors‘ Forum“ komunikacijos vadovė
„Baltoji banga“ projekto vadovė
